Akimis palydžiu Coco-Loco. Ta trumputė atostogų akimirka grimzta praeitin.

Roxas paplūdimyje laukia mikroautobusiukas. Įsitaisom gan komfortabiliai. Po 2 valandų gerame kelyje, paprašom vairuotojo stabtelti prie keliuko į Honda Bay. Išsilaipinam. Čia pat šalikelės troboj kažką dirbęs vaikinukas pasisiūlo mus nuvežti iki prieplaukos. Išsiaiškinam, kad Jordan’as su Gintare yra Pandan saloje. Plaukiam pas juos.

Susitinkam. Pandan saloje pabūnam dar valandžiukę ir išplaukiam į Snake Island. Su dviem valtim. Snake sala jauki. Balto smėlio paplūdimys ir į jūra nuvingiuojantis smėlio ruožas. Suręstos stoginės ant kranto ir palinkusios palmės (akiai jau įprastas vaizdelis). Besiklausydama kompanionų aikčiojimo, nutariu ir aš pasnorkel’inti. Užsidedu nardymo kaukę. Plaukiu prie būrelio japonų. Ir nors japonų nardymo... ...ką ten nardymo... ...paprasčiausio plaukimo sugebėjimai labai primityvūs, jų būrelyje yra vienas drąsuolis, kuris saujoje suspaudžia bandelę, neria gilyn ir pažeria vandenyje permirkusios duonos trupinius... Žuvų reakcija žaibiška. Tuos trupinius puola šimtai jūros gražuolių. Kokių jų čia tik nėra! Vienspalvės juodos, vaivorykštės spalvų, gelsvos su ružavais dryželiais... Išgraibsto trupinius ir vėl ramiai plaukioja aplink. Tik viena drąsuolė (ta su dryželiais), rodos, taikosi į mane. Bet aš gi ne bandelė :) Jaučiu tik kaip ji savo pelekais brūkšteli man per koją. Ach, išdykėlė.

Apleistoje Starfish saloje nesimaudome. Krantas akmenuotas, o ir vanduo purvinokas. Saloje yra šioks toks resort’as. Kažkada, matyt, tai buvo gan neblogas namelių kompleksas. Dabar gi viskas apleista. Apšiurę. Bet už tai čia galima nusipirkti alaus. Išlenkiam po butelaitį ir plaukiam atgal į Honda Bay.

20:30 vakarieniaujam Kalui. Aš dar nubėgu į suvenyrų parduotuvytę ir nuperku keletą T-shirts lauktuvėms. Šįkart jokių didelių shopping’ų!

 

 

Atsikėlę nutariam niekur neplaukti. Nors iki lėktuvo laiko yra (oro uoste turėtume būti ne ankščiau kaip 16 val.). Išeiname paklajoti po Puerto Princessa. Nuperkame tuziną maikučių, keletą pakabučių, dar vieną kitą suvenyriuką. Tokios neypatingos šiemet bus mūsų lauktuvės. Bet ką jau čia, juk sakoma, kad „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“. Ta lietuviška liaudies išmintis...

16:45 lėktuvas atsiplėšia nuo Palawan’o žemės. Pradedam skaičiuoti paskutines fantastiško atostogų laiko valandas.

Apie Manilą šįkart... Na, nedaug tegaliu parašyti. Nors Paulius su Loreta sako, kad apsipirkinėjimas – fantastiškas, bet aš tos shopping’o patirties Filipinuose neturiu. Tad iš piršto nieko neišlaušiu. Galiu tik patarti tiems, kurie, kaip ir mes Maniloje turės keletą valandų ir pervažiavę iš Domestic į Tarptautinį oro uostą, nutars išeiti iš oro uosto teritorijos, ketindami artimiausioje parduotuvėlėje nusipirkti, tarkim, Tanduay :) Nedarykit to. Tas rajonas šalia tarptautinio Manilos oro uosto šimtus kartų baisesnis nei rajonas šalia oro uosto mūsų sostinėje. Ką ten šimtus. Tūkstančius! Klaidžios gatvelės. Landynės. Grotuoti kioskų langai. Smarvė. Išmaldos prašantys vaikai. Mus slapčiomis tiriančios valkatų akys. ...jei tik stabtelim prie kurio nors kioskelio, kaipmat mus rateliu apspinta vietiniai. Nejauku. Einam atgal į oro uostą.

21:00 oro uoste susitinka visa mūsų kompanija. Šešetas.

Na, apie Filipinų biurokratiją buvome girdėję, tačiau iki išvykimo iš Manilos su tuo susidurti neteko.

Oro uoste nusistovėjusi išvykimo tvarka mus daugiau nei abstulbina... Pasakysiu tik tiek, kad visas patikras „einame“ 3 valandas. 5 patikrinimai... Beveik kiekviename jų, atstovėję nemenką eilutę, esame apčiupinėjamai, apglostinėjami, išaunami iš batų ir pan. Paskutinis - šeštasis – atidus rankinio bagažo tikrinimas.

Beje, nepatartume palikinėti bagažo oro uosto saugykloje, mat jo atsiėmimo procedūra yra sudėtingesnė ir užimanti nemažai laiko. Bagažą galima atsiimti tik registruojantis (Check-in). Check-in darbuotojas privalo eiti kartu į saugyklą... Na, net nesinori rašyti apie tai...

Taigi, vos suspėjame nupirkti filipinietiškų saldainių (oro uosto Duty free) ir, vis dar neatsigaudami po tokio ilgo proceso, įlipame į lėktuvą. Mintys susijaukusios...

 

 

Kovo 12 d. (šeštadienis)

 

Paryčiais nusileidžiame JAE. Dubajaus oro uoste „prastumiame“ keletą valandų. Beslampinėdami po Duty free parduotuves. Begurkšnodami alų oro uosto kavinukėje (po 8 USD už bokalą)...

Dar penkios valandos ore ir leidžiamės Maskvoje. Ne tik vasariškai nusiteikę, bet ir vasariškai apsirengę. Maskva nenustebina – pasitinka 15°C šaltis. Įsispyrę į sandalus, su trumparankoviais marškinėliais tylomis stebime besisukantį bagažo takelį. Kas bus, jeigu mūsų bagažas „neateis“? Kai pamatome raudoną maišą, kuriame sugrūsti mūsų žieminiai apdarai, nudžiungame. Čia pat skubame apsikiūtoti megztiniais, šalikais, kepurėm ir pirštinėm. Kuprines susiverčiam ant pečių ir važiuojam tiesiai į geležinkelio stotį.

Apie 19 val. įsitaisom traukinio kupė. Traukinys pajuda namų link.

Dar šiek tiek ir iškapsės paskutinės atostogų minutės...

Dar šiek tiek ir būsime Vilniuje...

Dar šiek tiek ir užmarštin nugrims kelionės detalės.... Esu tikra, kad daug kas pasimirš. Ta mūsų kasdienybė moka išblukinti pačius fantastiškiausius gyvenimo įspūdžius.

Bet vistiek mes visada VISADA žinosim... ...„very nice, very nice“...

 

 

**********************************************************

Aprašė Dushke. Redagavo visi kiti :)

Nuotraukas darė ir davė "talpinimui" saite Paulius.