INDONEZIJA per Maskvą ir Kuala Lumpurą. II DALIS.

2006.04.15-2006.05.08

Keliavo: Aušra, Žilvinas, Liudas ir Dushke

Kainos BALI (~11 000 IDR = 1 EUR)

Taksi iš oro uosto į Sri Ratu Hotel (Legiane) 60 000 IDR (nusiderėjom nuo 90 000)

Nakvynė Sri Ratu Hotel su pusr. 200 000 IDR/kamb. (fixed price)

Alus „Bintang“ kavinėse nuo 15 000 iki 20 000 IDR/did.but.

Vanduo „Aqua“ nuo 3 000 iki 8 000 IDR/litr.

Saulės gultas Legian paplūdimyje 10 000 IDR (nusiderėjom nuo 15 000)

Taksi iš Legiano į Kutą 10 000 IDR

Taksi Kuta-UluWatu-Jimbaran 160 000 IDR

Įėjimas į Pura UluWatu teritoriją 3 000 IDR/žm.

Losjonas NIVEA nuo saulės (25 faktorių) nuo 70 000 IDR/150 ml.

Losjonas AUTAN nuo uodų (rek.) nuo 15 000 IDR/125 ml.

Internetas Legiane nuo 8 000 iki 16 000 IDR/val.

2006 04 21

Indonezija. Lombok

Iš Sri Ratu registratūros paskambinam į oro uostą. Bilietų skristi į Flores šią dieną nėra. Ką darom? Vykstam į Lombok. Į Flores skrisim vėliau.

Didžiąsias kuprines paliekam Sri Ratu, KODAK’e išsikeičiam dalį turimų pinigų ir išvažiuojam iš Legiano. Važiuodami į PadangBai mužsukam į Denpasaro oro uostą ir nusiperkam lėktuvo bilietus į Flores vėlesniam laikui. Iš PadangBai, esančio rytinėje Bali pusėje (54 km nuo Denpasaro), tarp Lombok ir Bali (70 km) plaukioja keltas.

Gaila, kad kažkada tarp PadangBai ir Gili Meno salos kursavęs pramoginis laivas (Bounty kruizas) nebeplaukioja. Po Bali sprogdinimų turistų sumažėjo tiek, jog firma, eksploatavusi triaukštį laivą, bankrutavo. Na, o skrydis lėktuvu (iš Denpasaro į Mataramą Lomboke) nenumatytas mūsų biudžete.

Apie vidurdienį keltu išplaukiam iš PadangBai. Iki Lombok uosto Lembar – beveik 4 su puse valandos (nuobodaus) plaukimo.

Didžioji dauguma Lombok gyventojų yra „sasak“. Atrodo, niekas tiksliai nežino, iš kur kilę šie žmonės. Kai kurie mano, kad jų šaknys Indijoje, mat dauguma yra tamsaus gymio ir tamsių garbanotų plaukų. Islamą išpažįstantys „sasak“ yra ganėtinai konservatyvūs ir uždari. Tačiau vietovėse, kur lankosi turistai, vietiniai atviresni ir draugiškesni.

Kol keltas prisišvartuoja Lembar uoste, kol iš jo išvažiuoja sunkiosios mašinos ir daugybė motociklų, kol išlipa šurmuliuojanti minia, lauke sutemsta. Mes turbūt vieninteliai baltaodžiai tame būryje, ilgai laukti nereikia, kad išgirstum: „Transport, my friend.“, „Where are you from?“, „Where do you go?“.

Po šiokių tokių derybų susėdame į bebaigiantį „sugriūti“ automobilį. Dardame. Už automobilio lango – kaimai, keliu einantys žmonės, kažkokios vykstančios apeigos, aukojimai... Iki Senggigi, kuriame teketinam pernakvoti, apie 40 km. Nakvynei pasirenkam Dharmarie Beach & Resort. Sutariam dėl rytojaus kelionės į Gili Trawangan. ...iš bariuko pasiimam alaus. Klikt-klikt. Atsidarom. ...ir klestelim į lauke sustatytus krėslus. Dangus žvaigždėtas žvaigždėtas... Įžiūrim preciziškai nupjautą žolytę ir mėnulio nubalintus palmių kamienus. Girdim kaip priekyje į krantą vis atsimuša jūra. Tylim... Kol galų gale nuovargis, o gal alus, nugena mus į lovas. Nelengva buvo diena.

Kainos (~10 650 IDR = 1 EUR)

Taksi iš Legiano į PadangBai 160 000 IDR

Kelto bilietas 20 000 IDR/žm.

Auto iš Lembar į Senggigi (~1 val.) 80 000 IDR/auto (iš pradžių prašė 50 000 IDR/žm.)

Vakarienė Senggigi (Happy cafe – rek.) 114 000 IDR/2 žm.

Nakvynė Dharmarie Beach & Resort 200 000 IDR/kotedžas (nusiderėjom nuo 250 000). Transfer’as į Gili Trawangan 50 000 IDR/žm.

2006 m. balandžio 22 d.

Indonezija. Gili Trawangan

Dharmarie Beach & Resort gauname kelionės į Gili Trawangan bilietus, susėdam į privažiavusį mikroautobusiuką ir išvažiuojam į Bangsal prieplauką. Užsnūstu. Akis pramerkiu tik sustojus netoli Bangsal prieplaukos esančioje aikštelėje. Iki prieplaukos reikia eiti pėsčiomis. Arba važiuoti mažu arkliuku įkinkytu vežimu. Einam. Mus iškart apspinta juodbruvi vyrukai, ne tik įkyriai siūlantys pirkti pakabukus, perlų vėrinius ar sarongus, bet ir reikalaujantys parodyti bilietus. Klegesys nenusakomas. Bandau nekreipti dėmesio. Jie eina šalia, vis kišdami man po nosim savo prekes, vis klausdami, iš kur mes esam, ir kokie mūsų vardai. Dievaž, mielai trinktelėčiau vienam kitam... Lydimi būrio vaikėzų, užsukam į kažkokioje lūšnoje įsikūrusį informacijos centrą. Mūsų vyrai nueina išsiaiškinti, kada mes galime išplaukti, o aš stoviu prieangyje, apsupta tų pačių palydovų, nužiūrinėjančių mane nuo galvos ligi kojų. Galų gale vienas įsidrąsina ir paklausia: „Are you angry?“. ...ir jie pradeda dainuoti. Nusišypsau. Nusišypso ir jie: „you smile, we are happy“. Kai kurie, pamatę kitus turistus, palieka mus ramybėje. Girdžiu balsus už sienos. Mūsų vaikinams primygtinai siūloma nusipirkti atgalinius bilietus iš Gili į Bangsal. Kodėl turėtume? Neperkame. Ateinam į prieplauką. Kažkas vėl siūlo įsigyti atgalinius bilietus. Vėl atsisakome. Dėmesys kiek atslūgsta. Bet vienas kitas vis dar bando mus įtikinti, kad neturėdami atgalinių bilietų vargu bau grįšime iš salų. Nusprendžiam daugiau tuo klausimu su niekuo nediskutuoti. Kažkas vis dar stovi už nugaros, vis dar siūlo kažką pirkti... Neatsargus žingsnis atgal ir kažkam nestipriai užminu ant kojos. Atsisuku. Skausmo perkreiptas berniūkščio veidas ir graudus inkštimas: „my leeeg...“. Esu tikra, tuoj prašys pinigų. Taip ir yra. ...verksmingu balsu reikalaujama dešimties eurų už numintą koją. Susizgrimbu pasakyti, kad „tik mergaitės taip verkia“. Klausiu: „Are you a girl?“. Tą frazę išgirsta „sužeistojo“ draugai. Klega, juokiasi... Pusė minutės – ir niekam nieko neskauda, ir niekam jokių eurų nereikia... Toliau laukiam, kada galėsime išplaukti. Visuomeninės valtys (taip vadinamieji „public boat“) plaukia į Gili salas viena po kitos. Mums neleidžiama į jas lipti, liepiama laukti. Kiek ilgai? Gal valandą, gal dvi... Supratę, kad taip gali ir vakaras ateiti, nelaukdami niekieno leidimo pirmieji sulipame į išplaukti besiruošiančią valtį. Krante esantys vietiniai šaukia, kad tai ne mūsų valtis, bet mes žinome, kad turime tinkamus bilietus, kad tai yra „public boat“ ir plaukia ten, kur mums reikia. Pagaliau į valtį sukrovus statybines medžiagas, sunešus didžiausias dėžes maisto produktų, suvertus gėlo vandens bakus, pajudam Gili Trawangan link.

„Gili“ reiškia „maža sala“. Šalia Gili Trawangan yra dar dvi salos: Gili Air ir Gili Meno. Išlipam ant juodo Gili-T smėlio. Nors paplūdimyje yra betoninis tiltas, valtys prie jo neplaukia. Dairomės. Kioskeliai, salos kavinukės, viešbutukai. Viena pagrindinė gatvelė (takas) ir čia pat prie jos suverstos šiukšlės. Sako, salos gyventojams šiukšlės netrukdo, tad neskuba jų rinkti. Mus vėl apsupa vietiniai prekeiviai. Savo paslaugas siūlo poniais įkinkytų vežimų (vienintelės transporto priemonės saloje) vairuotojai. Įtariai dėbčioja prieplaukoj rūkantys senoliai. ...aplink kojas makaluojas vištos ir keistai atrodančios beuodegės katės... Pilnas komplektas :)

Susiropščiam į vežimą ir važiuojam ieškoti vietos nakvynei. Apsistojam Blue Beach Cottages. Ne ten, kur planavom. Bet kad nėra iš ko rinktis. Nueinam į paplūdimį. Pasivaikštom. Bevakarieniaudami pagalvojam, kad reikėtų rytoj išplaukti į Gili Meno. Matysim.

3 val. nakties pažadina gaidžių giedojimas. Užsidedu pagalvę ant galvos ir šiaip taip užsnūstu. Netrukus vėl pabundu. Iš musulmonų mečetės sklinda graudžiai dainingas balsas, kviečiantis musulmonus melstis. Mečetė netoli mūsų kotedžų. Dabar 5 val. ryto. Gal vistik plaukiam į Gili Meno – mažiausią iš trijų Gili salų?

Kainos (~10 650 IDR = 1 EUR)

Nakvynė Blue Beach Cottages 130 000 IDR/kotedž. (nusiderėjom nuo 150 000)

Nakvynė Dream Village (rek.) nuo 350 000 IDR/kotedž.

Nakvynė Beach House Resort (rek.) nuo 200 000 IDR/kotedž.

Vakarienė Beach House Restaurant 82 000 IDR/2 žm.

T-shirts nuo 20 000 IDR

...PRAVARTU ŽINOTI ATVYKUS Į LOMBOK IR GILI:

Daugelyje Islamą išpažįstančių šalių tikima, kad kairioji žmogaus ranka yra „nešvari“, todėl daikto padavimas kairiąja ranka laikomas įžeidimu. Kaip ir rodymas į daiktą koja.

„Savęs parodymas“ taip pat turi reikšmę. Kreivai žiūrima į moteris, viešumoje dėvinčias nugarą apnuoginančias bliuzeles, trumpus šortus ar stipriai prigludusius rūbus.

Pasitaiko, kad turistų turimas kuprines stveria nešti paslaugūs jaunuoliai, vadinantys save valtininkų padėjėjais ar pan. Tokie geradariai vėliau už pagalbą paprašo deramai atsilyginti.

Jeigu nenorite nieko pirkti iš vietinių prekeivių, patartina nerodyti susidomėjimo siūlomomis prekėmis ir nieko nežadėti (ir nesakyti „maybe later“, – niekas nenori būti „išdūrinėjamas“).

Nardant ar plaukiojant su maske reikia saugotis jūros ežių ir medūzų (pastarosios sunkiai pastebimos).

2006 m. balandžio 23-27 d.

Indonezija. Gili Meno

9 val. ryto. Gili Trawangan prieplaukoje laukiam visuomeninės valties. Iki Gili Meno uosto (angl. Gili-M Harbor) ~20 min plaukimo.

Išlipame balto smėlio paplūdimyje... Į galvą ima brautis mintis, kad čia yra tai, ko ieškojom.

Apsistojimo būstų Gili Meno nedaug. Keletas paprastesnių, tokių kaip Kontiki Bungalows, Malias Child Bungalows ar Blue Coral Bungalows ir aukštesnės klasės (t.y. su oro kondicionieriais), tokių kaip Villa Nautilus Hotel ar Gazebo Meno. Po itin rezultatyvių derybų apsistojame Gazebo nameliuose. Ant jūros kranto. Nameliai apstatyti kolonijinių laikų baldais, kurie ne tik sukuria ypatingą nuotaiką, bet ir skleidžia specifinį seno, sukežusio medžio kvapą. Su elektra viskas tvarkoj (24 valandas per parą). Vanduo Gazebo namelių dušuose šaltas. Ir kiek sūrokas. O šalia praustuvų sustatyti dideli gėlo vandens bakai.

Išsiruošiam į paplūdimį. Paskui mus seka būrelis vaikų su ananasų pilnomis pintinėmis ir keli pakabukus bei sarongus pirkti siūlantys vietiniai. Kažkas neįkyriai pasiūlo skalbimo paslaugas, kažkas - „good massage“... Turbūt pripratau – tas nei kiek neerzina. O gal vietiniai šios mažytės (apie 2 kvadr. km.) salelės gyventojai, kurių čia tik kiek daugiau nei 200, ramesni. Įsitaisau ant saulės gulto. Linguojančios palmių viršūnės, tarp gėlių šokinėjantys žiogai, koralų ir kriauklių liekanom nubarstytas paplūdimys, jūra ir iš jos kyšančios salų kalvos – tokia ta Gili Meno.

Ne už ilgo kitoje salos pusėje leisis saulė. Sako, kad saulėlydžiai čia verti dėmesio. Traukiam į kitą salos pusę. Skersai. Gili Meno paukščių muziejus, Sūrusis salos ežeras, tuntai uodų, vietinių trobos, prie jų besiganančios karvės – viskas pakeliui. Po pusvalandžio išlendam kitoje salos pusėje, matomoje nuo Gili Trawangan salos.