|
Su jachta Adrijos jūroje
(Kroatija, Italija, Bledas, Praha)
2004-09-09 iki 2004-09-24
Keliavo (in order of appearance) Filka, Rūta, Jonas, Darius, Berniukas, Dainius, Asta, Jurga, Sima, Mirekas
"...o jei tu irkluoji ir prakaitą lieji - susidraugauk su vėju ir jis tavo laivo bures išpūs"...
2004 rugsėjo 9 (už Lietuvos – Lenkijos sienos)
Sako, atostogos jaučiasi (čia apsiklausėm vieni kitų, ar jaučiasi). Jonas, Rūta, Berniukas ir aš laukiame kitų kelionės draugų – Dainiaus, Simos, Jurgos, Dariaus, Astos ir jachtos kapitono Mireko (Urbonavičiaus, atrodo). Jie atvažiuos po valandos (dabar 17:27). O mes jau kirtę sieną apie 17val., šnekučiuojamės apie šį bei tą. Jonas sakė, kad Radissone, kai užsisakai kavos, atneša Fudžerą ir iš jo prisipili kiek nori į puodelius.
Tai tiek pradžiai. Laukiam, ai, iš namų išvažiavome 14-14:30 tame tarpe.
Filka
 Filka su berniuku siaučia kol Jonas vairuoja |
2004 rugsėjo 10 (~8val), Lenkija
Nežinau, kur esame. Ką tik sulipome į mašinas ir važiuojame toliau. Vakar nuėjome miegot kažkur po pirmos, bet, pasak Berniuko, dar kiti “pasibuvo”. Gyvenome labai neblogame viešbutėlyje triviečiuose kambariuose po du. Kainavo 110 zlotų arba 100 zlotų. Pavadinimo nežinome, bet kieme yra didelis lėktuvas, prie kurio nusifotkinome pirmąją nuotrauką.
Šiandien planas pervažiuoti Čekiją, Austriją ir Slovėniją, o nakvosime jau Kroatijoje, kempinge greičiausiai. Iki sienos liko 250km, nors Darius Jonui sakė, kad 200. Nu ir ką, nieko daugiau neįvyko – kaip ir vakar, šiandien kelias pilnas fūrų, saulė šviečia, bet šaltoka. Norisi kuo greičiau horizonte pamatyti kalnus. Gal dar pamiegoti reikia.
Filka
14:10 Na va, apsipirkom šiek tiek vietiniam markete – kas alaus, kas džino, o kas diiidelį butelį šampano (tikriausiai bus kažkokia proga?...) Šiandien prie priartėjimo link to svajonių krašto prisidedu ir aš – padedu vairuoti, Jonas jau savo dalį atliko, o va Berniuko tik laukia sunkioji kelionės dalis. Negaliu toliau rašyti, reik judėti vėl!
Rūta
 Jos šiuo metu sako "greičiau fotkink bl..." |
14:30 Jonas šiandien daro šou, nes mes vakar darėme. Tai atkeršys turbūt su kaupu (pagarsina metalo gabalų geresnes vietas, nu, parodo, kur geresnės). Atsidariau juodo Samsono, Jonas tvarko Krušovice. Berniukas seilę varvina :). Šiandien jau matėme kalnus – bespoksodama nulūžau. Rūta džiaugiasi kartu su kilometražu augančiais termometro skaičiais – ryte išvažiavome su 14, o dabar jau +23!
Pravažiavome lego degalinę!
Štai jau autostrada pasibaigė, už lipdukus (leidimus Čekijos ir Austrijos keliuose) sumokėjome 24eur už mašiną. Vėl kalnai!
15:47 Papietavome restorane ZAMEČEK, paskutiniame prieš įvažiuojant į Austriją. Net šviesiau po sriubytės. Siena.
 Po valgių sukratyti maistą reikia |
 Visi ieško kur tas alus |
16:19 Važiuojame per labai gražų Austrijos miestelį POYSDORF. Spalvoti namukai, tvarkingos gatvės. Apskritai, įvažiavus į Austriją mus pasitiko didžiuliai vynuogynų plotai ir iš kairės ir iš dešinės. Matėme kažkokias vyno saugyklas. Žodžiu, labai jaučiasi, kad pietyn. Ai, saulėgrąžų laukai be ryšio – sudžiuvč ir rudos galvos, ir rudenį primena. Berniukas tyli, lyg pasnaudžia, Jonas dainuoja (geras, ne metalą!), Rūta vairuoja. Busike (Peugeot 806) taip pat pasikeitė vairo šeimininkas. Mirekas ėmėsi vairuotojo darbo (universalus kapitonas :)
Ką tik matėme aparatą, kuris nuima saulėgrąžų derlių. Dar vėjo malūnų čia daug.
Filka
18:36 Išlipau iš mašinos, atidaviau Berniukui raktelius, atsidariau alaus ir vėl pradėjau atostogauti! Atvažiavau savo dalį, kažkur 400km! Oho, net pati nepatikėjau :) Teko ir ta atkarpa, kur reikia pervažiuoti Vieną. Kažkaip nesigavo pasukti paskui mūsiškius vienam posūky, tai aprodžiau chebrytei šiek tiek miestelio :) O dabar jau tikriausiai juos aplenkėm. Austrijoj jau prasidėjo kalnai, matosi vieni už kitų, o už jų dar vieni. Saulė jau besileidžianti, todėl kalnų viršūnės “padažytos” geltonai. Gražu...
Jonas ką tik įvertino Austrijos medžius, pasak jo – labai tiesūs :)
Šiandien dar turim numinti apie du – tris šimtus, ir tada iki mūsų svajonių liks apie šimtuką.
Rūta
20:20 Kirtome Austrijos - Slovėnijos sieną (jau prasideda mob. operatorių “Welcome”). Dar turime kelias skarbas alaus (3,8 stiprumo) iš visos dėžės. Buse į trasą išėjo romas. Jonas suskubo mokėti už kelius.
Dariui nesiseka kortom žaisti, guodėsi. O Rūta jį palaikė, kad gal meilės seksis.
Sumokėjome 0,8eur, nebrangu. Jonas panikuoja, žvangina raktais kambarėlio, sakė, sukti reiks. Šiaip tai Jonas nežino, kiek alaus išgėrė – countless.
Klausomės mamontovo, jau tamsu.
Filka
2004.09.10 20:37 Lietuva Šiuo metu nieko nematau. Berniux vairuoja, aš šturmanuoju. Į dienoraštį nežiūriu.
Filka sako, kad gražus dangus. Aš manau taip pat, bet, manau, kad alus irgi skanus.
Visi juokiasi, nes netyčia pradėjau rašyti ant žemėlapio.
Važiuojam paskui fūrų eilę. Už jų 4 lengvosios, paskutinės iš jų numeris TU834AR
Muzika super. Chebra irgi. Kartoju. Chebra irgi.
Jonas
21:36 Prieš kelias minutes kirtom Slovakijos – Kroatijos sieną. Pasų net netikrino, galėjom parodyti darbuotojų pažymėjimus. Buvo FREE parduotuvė, bet mes ten nestojom, Dainiux paklausė, ką mes ten veiksim. Sunku rašyt ir dėl kelio ir dėl alaus. O Kroatijoj 1,5euro keliai kainuoja.
Rūta
2004 rugsėjo 11, 7:00, Kroatija
Vakar apsistojome Karlovač miestely, kurį teko gerokai išmaišyti. Atvažiavom čia jau po 11 vakaro ir bandėm susirasti kempingą. Bet kuo ilgiau ieškojom, tuo labiau mintys krypo į motelį (vakare buvo 10 laipsnių). Nakvojom motely po 21eur už galvą. O dabar jau pusryčiaujam – ką tik užsisakėm 10 omletų, čia panašiai kaip mes su klase kažkada ekskursijoj buvom – vienas kažką užsisakė, o visi kiti tik sakė “mne tože” :)
Rūta
Sveikučiai, ir man davė pasireikšti. Labai neišsiplėsiu, nes bijau, kad kitiems sąsiuvinuko neužteks. Maloniausias kol kas momentas iš kelionės, tai pietūs Mikulove. Ypač gerai buvo maukti alutį. Ir kelias kažkaip linksmesnis pasidarė. Tik Mirekas kažkoks sadistas – per pusę Austrijos niekur nestojo. Gerai, kad pūslę gerą turiu. Užteks, bo jau kiaušinienės turi atnešti.
Darius
Geriu alų (t.y. nebereikia vairuoti :) ), vakar visi nuėjo miegot, o mes su Mireku mostelėjom 1l viskio, tai miegojom max 3,5h, ech, prasideda show.
Berniukas
Rytas. Saulė. Arbata + laukia kiaušinienė. Šiandej jau plauksim ir gaudysim halibatus (dydelius halibatus)
Dainius
7:48 Nu ką, šis rytas kur kas šviesesnis nei vakar (visom prasmėm!). Jau sėdim mašinose ir iki jachtos Zadare likę ~250km. Labai skaniai papusryčiavome, ir vaikinai išderėjo 10% discountą už nakvynę.
Vairuoja Jonas ir Dainius.
+9 (pasak Berniuko, geriau nerašyti). Jurga norėjo šiandien šliures išsitraukti, deja, dar su kedais pabus kiek. Tikimės, kad kremą nuo saulės panaudosime.
Filka
Sustojom stojenkėj ir mergos (Rūta su Filka) prišiko pilną tuliką (t.y. plotą už transformatorines).
Berniukas
9:20 Berniukas meluoja – mes nešikome, tik sisiojome. O Berniukas kalnų tvorą apdarė (gerai, kad nenukrėtė).
Važiuojame autostrada, atsidariusia gal prieš mėnesį, nauja visa. Jonas veža ant 180, ir nesijaučia greičio visai. Oras nešyla kol kas, bet pasilepiname kalnais, debesimis, viadukais, tuneliais, dar avių bandą mačiau (jie netiki). Liko 100km, buso gale nesimato. Jonas gyrėsi, kad Norvegijoje važiavo ilgiausiu pasaulyje tuneliu – 25km ilgio (tipo, virš tunelio būtų apie 40-50 km). Berniukui kūrybinė banga.
Filka
9:30 Įvertinus reliatyvumo teoriją, visus metaforinius dėsnius ir galvos skafandro dydžio santykį su atstumu iki taško “Z”, galiu tvirtai pareikšti, mes artėjam, o galvos apdangalas didėja (turbūt vietinės tradicijos).
Berniukas
9:49 Pravažiavome 5km ilgio tunelį ir jau turim +19! Yes!
Vajetus, ir jūrą matome!
Rūta kemša alaus :) Ir jau +20, nespėju rašyt, kaip viskas eina geryn/
10:11 +25 – važiuojam į ekskursiją po Zadarą, nes turime daug laiko. Bernų rankos tepaluotos, taisė mašiną autostradoj. Jei rimtai, tai buvome sustoję ir apsimetinėjome, kad sugedome, nes nežinojom, ar sukti į “Zapad Zadar”. Sulaukėme kelionės draugų. Karšta!
Vilija
 Tipo suprantam kas po kapotu |
 Labai letai tas Dainius važiuoja. Galva nukasėm |
11:26 Pravažiavom gabalėlį Kroatijos – pirmas įspūdis: sausra (žolė išdžiūvusi), tolumoje žaliuoja medžiai (paprasti, o kur ne kur palmė). Įvažiuoji į miestelį vardu Zadar ir vėl kontrastas – vienos sodybėlės sušaudytom skylėtom sienom ir medžiais, aplinka apžėlusi žolėmis, o šalia puikus namelis su gėlytėm ant palangių, vešlia veja ir teritorijoje palmės. Vėliau Zadaras. Miestas – uostas. Susipynę antika su dabartimi. Dabartis – palikimas sovietų su panašia architektūra kaip ir visoje Rytų Europoje. O Antika – jėga. Mes ten ir įsiamžinome. Nežinau, ar kas atkreipė dėmesį į grindinį siaurose pėsčiųjų gatvėse senamiesty, ne koks nors pusbetonis, o tikrai uolienos plytelės.
Asta
 Zadaro širdis (niekam neįdomu, nes laukiam jachtos) |
Nusifotografavome Zadaro širdyje – bizantikos laikų vyno rūsiuose, prie šventyklos.
Sėdime atsipalaidavę senoviniame kabake po atviru dangumi su Karlovačko (nepatikėsite, mažais). Barmenas simpatiškas. Šypsosi, pasak dainiaus, panašus į Dejaną Bodirogą. Gal vizitkę reikia duoti.
 Bliamba, Dainius pirmas įlipo |
14val. Mes jau susipakavę (truko apie 2val.), įšokę į maudymukus! Jachtoje!!! Tikslas pasiektas.
Aš išgąsdinau Dainių, ir su juo bei Dariumi buvome kartu tualetuose. Prieš tai aš išėmiau posūkį prieš mašiną. Mirekas “dirba”, jam padeda Jonas (nu, su virvėmis).
Prasideda instruktažas.
Gert galima, bet nenusigerti. Ir pilasi kiekvienas sau.
Gelbėjam visus. 80% ko nesuranda tas laivas, randa kitas. Lipti reiškia lipti.
Neatsiklausęs iššoki iš laivo, bet su burėmis, kai išskleistos, apsisukti sunku. Nebijoti. Nenuleisti akių. Žiūrėti į tašką, kur įkrito. Yra gelbėjimosi ratas, prožektorius,
Yra budintys. Rytoj budi Rūta su Jonu. Poryt – Darius su Asta.
Neliesti mygtukų (kažkas apie freez). Racijos neliesti, magą – prašau. Prie Dainiaus kojūgalio 2 mygtukai akumuliatoriui, jeigu kas.
Kad nepaskęstumėm – be leidimo nesimaudyti. ->Dušas Jono
Per denį einant yra atramos taškų, trys – 2 rankos + 1 koja (ar užpakalis). Vaikščioti geriausia su avalyne (ypač, jei bangavimas).
Uoste, ticharę praplauti vandeniu denį.
2 tualetai. Specifinė taisyklė: skylė, pompa, jungiklis. Prieš padarymą rankena į kairę, įbėga vanduo, į dešinę. Padarai, žiūri – trūksta. Vėl į kairę. Ir taip toliau (eism pažiūrėti). Esmė – rankeną palikti dešinėje, nes galime paskęsti nuo išmatų. Jachtklubuose nepompuoti. Tai etikos taisyklė. Per bortą irgi galima, moterys taip pat, jei sugeba.
Vemti draudžiama (rekomenduojama nuryti).
Ant pompos dušas, vanduo kaip su britvom. Sūrus. Šios taisyklės nesupratau.
Yra dušas viduje. Yra dar viena atskira pompa. Kai prausimės, Mirekas kiekvienai parodys atskirai.
Stenkimės dureles uždarinėti. Ypač, kaip bangų būna jūroje.
Dėl švartavimosi, atsišvartavimo. Tuo momentu, vyrai – priekyje. Mūrininkas – virvė prie kranto. Esmė – kad virvė neužsuktų sraigto. Dar 1 po kaire, 1 po dešine (kad neatsitrenktų). Priemonės – fenderiai (tokios pūzliukės). Švartovai – dvi juodos virvės iš šonų, jos važiuos su mumis. Nu jas atleidi, kai švartuojiesi ir nuo tų kablių pasiimti pas save. Jonas tapo mūrininku. Dabar mes civiliokai, kai praplauksim, būsim jungos.
Budintys plauna indus ir denis švarus turi būti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Vandenį užpilia. Bet tai ne lažas. Ne šeštas. Kiti padeda. Jokių drakių.
Filka
Su taisyklėmis susipažinau:
Vilija Pinkevičiūtė
Tikiu, DM
Girdėjau, bet nesusipažinau, bet susipažinau, DP
Rūta Ku – viską vykdysiu, bet ir kitus prižiūrėsiu!
Rūta šaunuolė. Aš atostogauju, tai elgsiuos pagal aplinkybes. Berniukas mane apdraudė, jis atsakys. AP
Tai va, ... alio saldo. B
Sima
Sutinku su taisyklėmis, Jonas Kupinas.
Stengsiuosi J
VIZUOJU: Miroslavas Urbonavičius
TVIRTINU
Tuoj kelsime vėliavą Lietuvos. Dėl himno nesutariam – siūlau tikrą (nepritaria). Siūlo Mikutavičių. Šalia LT vėliavos kyla ir LT buriuotojų vėliava. Dainuosime 3mln.
2:45 Mes dar čia, jachtų “miestelyje”. Pypsi, kaip bomba. Vietinis personalas gal jau mus greit išleis į jūrą. Saulė kimba. Rūta demonstruoja savo naujas šliopkes (virš 100Lt). Mirekas sakė, čia yra ~1’500 jachtų. Pasak Dainiaus, čia verda atskiras gyvenimas. Įdomu, šokiai būna?
Būna. Tikrai.
Dainius
Asta yachting vaišina.
Vu Vu Vu_katulka_samagonas_katulkaHR
Katulka = Kropka (taškas lenkiškai)
Jei normaliai, tai www.samagonas.hr
Pusė keturių – burė iškilo!
Filka
Karlo Vučkovic – kontrola je bila OK! I love U
kvuckovic2000@yahoo.com
Danijel Čurkovič – kontrola je bila OK! I love U
We need Karlo A.S.A.P!!!
Kontrolieriai
16:20 Karlo atnešė variklį. Nu jis tikrai nieko, už Danielį better.
Vilė susitarė su Karlo kitam penktadieniui :) We wil miss him :). Darius ką tik įkrito į vandenį, viskas baigėsi laimingai. Galbūt jau kada nors išplauksim. Mūrininkas, jau pasiruošęs. Ole Ole Ole Ole...
16:30 MES IŠPLAUKĖM!!!
Iš karto pametėm kablį, bet pagavom... Vienas už kitą protingesni, vienas kitą moko, viskas yra gėris :)
Jonas kontroliuoja priekį, Vilė su savo užduotim irgi susitvarkė nerealiai.
MES PLAUKIAM...
Jurga
16:45 Ir štai mes jau plaukiam. Merginos kaifuoja priekyje su Jonu (Filka su Jonu vaidino Titaniką), o aš, kad išliktų pusiausvyra ir būtų sveikas protas – pasilikau su vyrais. Kol kas jaučiamės puikiai, niekas nevemia, visi šypsosi ir geria aų. O Dariukas jau pradeda gaminti vakarienę. Atostogos! Geriau nežinau, ar būna!
Rašau ką tik po Astos. Neslepiu ir nemeluoju, jaučiuosi kaip KARALIENĖ!!!
Jūra 2m. po mano kojom, aš pačiam prieky, t.y. NIEKO PRIEŠ, apart artėjančių bangų, plevėsuojančių sąsiuvinio puslapių, kalnų priešaky, saulės iš šonų ir už nugaros šaunių draugų. Tą jausmą sunku užvadinti, ekstazė gal? Nežinau, gal laisvė. Taip, tai laisvės jausmas, užvaldytojo. Hmmm, atostogautojo :).
Filka
Va, dėl šito jausmo mes dirbam, dėl šito jausmo mes išgyvenam skausmą ir netektis, dėl šito jausmo gali atiduoti beveik viską pasaulyje... Dėl to mes ir laukiam to stebuklo – atostogų!!! Ble ble…
Rūta
 Rūta "high, on fire" |
 Berniux ilsisi antram užėjimui |
Hm. Man atrodo, tas jausmas net negali būti išmatuojamas litais.
O dabar, kol Berniukas (jau) miega, Darius taip pat, mes kaitinamės plunksninių debesų atokaitoje, su romo kvapu, kad ir koalos pozoj (tai jau nesvarbu), ar tik ne makaronai? Jonas šalia - gera. Nusikabinę už kopėčių. Vanduo sodriai mėlynas, kalnus kol kas irgi matom. Dryžuotos maikės į trasą. Manau, viskas, kas gali, telpa į žodį ATOSTOGOS!
Filka
Jau aplink vanduo. Jau aplink šiluma ir vėjas. Vien tik vanduo.
Dainius
18:07 Pavalgėm makaronų sriubos (man trūko, daugiau neduoda), karbonadų bus. Nežiūrint į tai, fantastiška, mėlynos spalvos per daug, saulės taip pat nemažai. Jonas sveria 103, o turėtų 109 (nes du metrai). Plausime denį, nes alaus prisipylė.
UH. Praplovėme.
19:28, nesitiki. Miega – Berniukas, Darius, Jonas. Mes kiti pavalgėme karbonadų, sriubos kitiems (miegantiems) neliko – dingo, va. Dar šviesu lauke!
Einam arbatos - kavos!
Dainius – anchoras (inkarininkas), mūsų murininkas miega. Mergaitės - Jurga ir Sima daro arbatą su kava.
Darius nubudo.
Rūta mane tildo (visai kaip Jonas).
Filka
2004 rugsėjo 12 (biškį po šešių, rytas) ADRIJA
Jausčiausi geriau, jeigu nebūtų pachmielo. Vakar dienos tiesiai šviesiai sakant nedaug mačiau. Jis valdo…
Berniukas
 Virtuvėje viskas laksto, tik spėk gaudyti |
 Na dar ne 45 laipsniai, bet artėjame |
7:37 Pasvirimas didelis, bet matai tokie:
Vėjo greitis 8m/s
Bangavimas 1 balas
Greitis 4,2 mazgo (knots)
Pakilome anksti, nebuvo ir pasirinkimo, kam variklis, kam inkaras, o kam didelis pasvirimas maišė. Bet labai faina. Pasitikome saulę iš kalnų, išgėrėm kavos, arbatos. Šiandien plauksime atvira jūra.
Darius eis meškerioti, Dainius kiša galvą per langelį - atsinešė guminę žuvį iš vaistinėlės. Dainius irgi meškerios - įdarbino Berniuką vielai sukti, Sima su peiliu. Rūta jau įpusėjo ruošti pusryčius (dešrelės), klausė, ar čia viskas kontroliuojama ir kampas, ar toks turi būti.
Dainiaus kabliukai labai gražūs, spalvingos kirmėlės, jarmalai ūsuoti, kaip auskariukai. Auskariukai leidžiami į vandenį. Jei pagaus tuną, darysime tuno salotas. Kai eisim į diskoną, skolinsimės iš mūsų žvejų auskariukų – neoninėse šviesose būsime labai gražios ir nukabinsime visus kroatus.
 Kroatische woman |
 Dainiaus juvelyrika |
Asta laivo prieky stebi tolį. Jurga su Berniuku kojas sukišę po vienu adjalu. Jonas darė sisiojimo rekordus pavėjui, įdomu, kiek metrų, o gal net kilometrų.
Budintis Jonas į kriauklę, sakė, kavos tirščių nepilti, o budinti Rūta liepė puodukus dėti į kibirą. Žvejys Darius, atsakingas už dešinį šoną (falshboard) pasiūlė Astai 50. Kapitonas Mirekas vaišina Napoleonu, kad nesušaltumėme, nors nešalta...
Dainius pagavo tris žuvis – senį elenkenį, kardžuvę ir Simą. Suabejojo – gal Sima jį pagavo.
Su tokiais nuotykiais tęsiasi mūsų kelionė. Burės dirba, vanduo biškį tyška – fantastiška kelionė. 5,5 mazgo (buvo ir 6,9).
9:00 Štai jau pirmas laimikis - Dariaus meškere bernai sužvejojo Dainiaus meškerę! Va! Patenkinti visi. Apturėjome ir extreme, nes jachtą staiga į kitą pusę pasuko. Mes Murter jūroje, išplaukėme iš Kornati nac. parko. Iš dešinės nuostabaus grožio sala.
Filka
Kažkur po pietų dabar... Grįžau į gyvenimą, buvo išsikrovimo diena... Buvau apie šešias val. išvaryta į vėmyklą. Pririšo koroče ir paliko likimo valiai. Budėjau ten ilgai :) Ėmė keistas drebulys, neaišku nuo ko... Atidaviau jūrai viską viską, kad jachtai būtų lengviau.
Karts nuo karto sulaukdavau dėmesio, užuojautos ir kokių nors pasiūlymų dėl maisto ir gėrimo :)
Sušalau, įsiroviau į denį. Atsiguliau baloje, pagulėjau, pagulėjau, nėr gerai. Guliu toje jachtos pusėje viena, jaučiuoi ignoruojama. Kitoje jachtos pusėje vyksta tūsas, nusprendžiau ten nusirauti. Nulinguoju, niekas nenori priimti, teko bandyti visus apvemti, vietos atsirado greitai. Mauragas kudašių greitai išnešė, gavau karališką vietą. Jau šilčiau, jau geriau, tik karts nuo karto pareina bangelės, kurios apšlapina nuo galvos iki kojų... Vėl tresucha...
Pagaliau paprašiau mineralinio, pradėjau kvėpuoti, grįžau į šeimą. Kolektyvas patarimų negaili, kaip išgyventi kitą dieną :). Esmė tokia – GYVENSIU :). Tokios nemiršta, tokias užmuša :)
Jurga
16:30 Ką gi, Jurga pasipasakojo - galime parašyti ir mes, kiti mirtingieji.
Vakar Mirekas klausė, ko norime, ir visi garsiai šaukėme, daug DAUG plaukimo, ilgo, į jūrą. Va ir turėjom. Laikėme visą dieną ant virvių, atsikišimų, retas kuris nenusikeikė. Net keista dabar sėdėti šiaip (apie rašymą nekalbu).
Sėdėjom ant denio, spjaudėm žuvis iš burnos (gavome ir jūrų vilkų – “jūrųbaisulių”). O tame tarpe Berniukas lygiai 3val žaidė skvošą su šūdais viduje. Vakare jisai šoks striptizą klube VEGA (tai mūsų jachtos pav) ant stiebo su stringais, kurių prigaudė iš kuprinių bežaizdamas tą skvošą. O jeigu stiebo nebus, tai fenderiai ištemps virvę ir įstatys pilkerį į užpakalį.
 Lafa |
 Čia mažiausiai jūros ligos bacilų |
Asta atrado vietą, kur nebloga – ant stiebo, nugara į burę! Sakė, visą savaitę čia išbus.
Didžiausi šiandienos pasiekti matai:
Vėjo greitis 15m/s
Bangavimas 3 balai
Knotai – 8,42
Šiandien nuplaukėme 57 jūrmyles. Planas buvo pasiekti VIS salą (kur Malibu diskoteka), bet kadangi vėjas buvo nepalankus ir turėjome mažą gedimą, kryptį teko pakeisti. Todėl mes dabar esame prie Splito.
Tiesa, jūroje šokinėjo delfinai!!! Romos stiklinėje buvo audra. Delfinų taip pat.
 Du delfinai |
 O čia tikras delfinariumas |
Nuo veido ir akių gramdome druską. Druskos pilna visur, ką tik turime. Ausyse ypatingai yra (grybai, grietinė)
Kremu nuo saulės nesitepėme, nes buvo neįmanoma rasti. Apskritai, kas norėjo adrenalino – ėjo į kajutes, geriausia – tualetą.
Ai, pusryčius turėjome ne dešreles (jos bus vakarienei su bulvėmis ir sriuba), o ryžius su razinomis ir kondensuotu pienu. Jurga juos ilgam prisimins.
Per žiūronus šiandien mačiau myžantį austrą.
Darius su Asta skuta bulves - jie budės rytoj
Filka
Važiuojam su girtu šoperiu, t.y. Jonu...
Berniukas
17:16 Splitas už kampo.
Rūta verda Maggi (tu ir Maggi – šaunus duetas). Jonas tuo tarpu vairuoja, jis labai susikaupęs, švepsą gurkšnoja, nurodymus duoda sakiniais trumpom galūnėm, pvz.: “prd glu kr esam”. Berniukas šypsosi su Karlovačko ir žiūronais ant kaklo (į antis žiūrėjo). Asta apsikabinusi Don Simon, kapitonas Mirekas padeda Jonui kapitonui, Darius su žiūronais (ne Berniuko) iš kairės tupi. Dainius su Karlovačko bei miegmaišiu ant kojų. Jurgos ir Simos nesimato – jos žemai, už vairo, atvirame tualete.
Visi rudi, įdegę. Skanus kvapas (Rūta Maggi), net į tualetą galima normaliai nueiti be šou atsitrenkimų.
Filka
Jūroj išbuvome 13 valandų 11 minučių!
19:11 – švartuojamės!!!
Rūta
22:30 Sėdime BAMBA kabake
Bonacos Dlaka:
Greetings from Croatian Lenny
Have a nice holidays!!
Your waiter from “Teraca Bamba”!
+385915174193
Super, ausyse dar banguoja, kojos nejučiom ieško atramos taškų. Pavargome. Vaizdas į palmes, uostą, vaikinus tai kompensuoja. Nes mes čia. Išsiprausę po šaltu dušu (karšto jachtklube nebuvo). Laimingi sekmadienio vakarą.
Dainius išsiuntė Berniuką keistis maikių su vietiniu barzdočiumi (gal ir ne narkomanu), raudonai baltai dryžuota maike užrašu “Brazilijos piratas”.
Berniukas nesuprato užduoties ir paprašė mūsų waiterio... panašaus į Lenny Kravitc. Tas nesutiko. Berniukas bando iš naujo. Vyksta derybos. Nepavyko. Vietoj to davė žolės. Tą maikę, sakė, iš Brazilijos parsivežė. Žolė irgi iš Brazilijos.
Filka
Štai jau apžiūrėjom antrą Kroatijos miestelį Splitą. Labai įdomus, sena ir nauja. Aišku, man didesnis įspūdis senamiestis. Pora namų matėme pastatytų ant natūralių uolienų pamatų. Aišku nepamiršom įsiamžinti palmių alėjoje. Jau vakaras ir trauksim namučio. Mane visą dieną pykino, tai prakabojau ant burės. Jaučiuosi pavargusi ir visiem sakau Labanakt!, nors dar laukia kelionė į jachtą.
Asta (22:43)
2004 rugsėjo 13, pirmadienis, apie 9, SPLITAS
Šiandien kėlėmės truputėlį vėliau, apie 8. Ramus rytas.Vokiečiai mojuoja ir kalbina (where are you from?), vėliavos nepažįsta. Vieną vokietį Dainius, kai švartavomės, vakar nukalė su virve į veidą. Einame į miestelį, apie 10 judame iš vietos.
Filka
10:30 Išplaukėme. Šiandienos tikslas – sala Brač, 7 jūrmylės, tai smulkmė lyginant su vakar. Saloje maudysimės, žvejosim ir nardysime su ekvalangais.
Rašau nuo denio, saulė kepina – šiandien jau pasitepėme nosis kremu (protingesni). Bangavimas 0,3. Darius sėdi su gumine žuvim (masalu), Mirekas pasakoja apie buriavimą. Berniukas juokiasi, Jonas šypsosi, Dainius žiūri į tolstantį krantą. Asta ant valties skaito knygą, Sima su Jurga guli jachtos priekyje, o Rūta pasirėmusi ranka lepinasi saule šone. Ji sakė, kad Kroatija garsėja nudistų pliažais (ir pasikišo po galva pūzlę). Gera, kad daugiau tokių pirmadienių.
Filka
62363799
DP surado salos radiją “Brač”
Čia Dainiux prie vairo.
O čia Jonas, Berniux ir Darius žaidžia tūkstantį.
Jonas |
Darius |
Berniux |
-130 |
100 |
20 |
-110 |
250 |
140 |
10 |
-10 |
200 |
-190 |
+110 |
320 |
-170 |
260 |
360 |
0 |
380 |
240 |
150 |
440 |
260 |
170 |
560 |
290 |
260 |
580 |
310 |
410 |
710 |
330 |
490 |
530 |
|
530 |
550 |
|
|
790 |
|
|
650 |
|
|
820 |
|
16val. Išmetėme inkarą kažkokioj įlankoj ir nardome. Kad nardyti, reikia su valtele irtis prie kranto, nes čia 10m gylio. Pirmieji nardėme Jonas, Rūta ir aš – viskas gavosi su ekvalangais, grožybių prisižiūrėjome, žuvų, augalų, ežių irgi matosi, o Jonas ištraukė 2 dygliuotas kriaukles (viena sutrupėjo).
Ir sriubą valgome, kas prieš, kas po nardymo.
Plaukiant į šią vietą vyko šuolių iš valties konkursas, kad Mirekas duos medalį nežinojau, bet sugebėjau taip išsiversti iš jachtos (paslydau), kad “šuolio” niekas nepakartotų. Ačiū dievui, tik biškį koją susimušiau (Rūta patepė), užsikabinau už borto. Bernai buvo sukilę gelbėti (žvangėjo raktai ne tik man), išnėrusi pamačiau Rūtos galvą. Viskas baigėsi laimingai, nors kojos drebėjo gerą pusvalandį.
Kiek supratau, pasiliksime čia nakčiai.
17:33 Supratau teisingai, bet mes čia nepasiliksime. Plauksime į uostą, kur galima nusiprausti, vandens užsipilti, elektros bus, miestelis šalia. Simą su Jurga nuplukdė link miestelio, nu ar pakrantės (jos nežino dar apie mūsų tikslus). Dainius sumeškeriojo du butelius (Darius žvejoja ant dešros).
Krikštinomės. (ar užeks benzino prisišvartuoti?) Krikštas – tai jūros vandens gėrimas iš stiklinės. O Berniukas gėrė iš ištraukto iš dugno butelio.
Nesutarimas mūsų stovykloje – dėl muzikos. Turime rusišką kompaktą, dainos nuostabios (“videli nocj, guliali vsiu nocj do utra-a-a” ir kt.), bet nuvalkiojome, skambėjo gal 1mln 43 tūkst 156 kartus. Tai darome pertrauką, tikimės, kad nuostabumas atsistatys, kol kas pjauna per smegenis.
Žinokit, Jonas iškišo liežuvį :)
Jau tris kartus!
Vakarienei turėsime spagečius – šiandien šeimininkauja Asta ir dabartinis žvejys Darius.
Koordinatės dabar:
43 laipsniai 19 minučių šiaurės platumos
16 laipsnių 25 minutės rytų ilgumos
17:45 laikas
Adrijos jūra, Brač sala, Milna uostas (kur auga apelsinai ir citrinos), Kroatija
2000km nuo Lietuvos
vanduo +23
Oras: +22 laipsniai Celsijaus
+0 laipsnių Farengeitais
+254 laipsniai Kalvino
+40 laipsnių Romo
+11 laipsnių Chenet
Nuplaukėme ~81 jūrmylę – n/m (engl. “notical miles”). Šiandien – 11.
Mirekui 39 metai
Dainiaus bliuzono išmiera M (middle)
Sunaudotas 1 tušinukas (dabar pradėjome KPMG, linkėjimai Reniui)
Gal pasikartosiu, bet šiandieną tai atostogos, kokias įsivaizdavome! Tai atostogos, apie kokias svajojome e-mailuose Eglutei. Jeigu imant atskaitos tašką 100% nudegimą, tai mes artėjame link 5.
18:30 atplaukėm į uostą. Kaip per filmus būna – įvarai su mašina į kabaką, tai panašiai mes, tik su jachta – tiesiai į AMFRA caffe&restaurant! Iš kairės turime kaimynus italus su įvairiais gėrimais ant stalo (maišo), iš kairės švedai.
Mes jų akyse turbūt arba turtingų tėvų vaikai arba turtingų vyrų žmonos, gal meilužės arba pasiturinčios damos su alfonsais. Nes visi (kol kas be išimčių) – solidaus amžiaus senoliai. Bičai nusprendė (Jonas), kad kai mums truks gėrimų, eisim pas italus. Jachtose visi geria. Mes esame šiuo metu visi geri (aš geriu, tu geri – mes abu labai geri). Vyrai kabake ant kranto godžiai žiūri į tuos ir mus gerus jachtose.
Filka
Mes su Sima nusprendėm, kad čia Kroatija kažkuo panaši į Flinstounų šalį. Daug akmens ir juose “išskobti” namai ar kitaip sakant urvai su siaurutėmis gatvelėmis, uždarytomis langinėmis ir tyla. Daug nežinomo, bet nerealia gražaus raudonai-violetiniai žydinčio krūmo ir kaktusų – pailgų, paplokščių, žydinčių, badančių, nu ir apskritai čiotkų... Gėris :).
Einam visi gręžti druską iš ausų :)
Jurga
21val. (galvojome, daug vėliau), MILNA
Bažnyčia sudaužė kurantais. Rašau pasirėmus į Ivan Bonačič Sargo (1862-1920) (senas šiuo metu, bet jaunas numirė). Langinės uždarytos, vaikai laksto, romėniški laipteliai – cituoju Astą. Kvepiantis oras, šilta. Bendraujame su romėnų imperatoriumi Džinu. Nuotraukos iš senoviško fotoaparato. Mirek sakė, čia kapeikos (kad Sargo žuvo nuo žmonos kardo už neištikimybę), dar nematėme mes kapinių...
Filka
Vaikštom po miestelį ir vis ieškom laiptelių, kur galėtume prisėsti ir patraukti iš butelio džino su toniku (tiesiog iš kaklelio), Vaizdai neįprasti mūsų akiai: priekyje romėniško stiliaus senovinė aikštė su kelių aukštų balkonėliais ir siauru vaizdu į jūrą, o šalia vienoje pusėje gražus namas su terasa, kitoje buvęs gražus namas su puikiui apleistu kiemeliu. Mums kažkaip nesuprantama, gyveno serbai, kariavo, o dabar apleisti namai.
Dalyvaujam, o Mireko rankos limpa kaip medūzos prie papų (Filkos žodžiai).
Mirekui šalta miegoti, o Filka siūlo kaltis Berniukui su Mireku dėl nakties. Filka siūlo jam miegoti su Jurga, o Mirekas sako, kad jam nesiseka susitarti.
Vyksta kažkas nesuprantamo, visi daro ką nori, o kiti žiūri geranoriškai. Devinta valanda vakaro, o atrodo vėlu. Vyrai ignoruoja merginas, o mes vis dar norime patraukti ir aš prisiminiau dainelę:
Vilnele bėk į Viliją,
O Vilija į Nemuną,
Sakyk, kad laisvę mylime –
Labiau mes už gyvenimą.
Asta
Laikas dingo (gal 21:30). Fotoseansas pavyko, tik blitsas (Berniukas) neveikė. Pvz., kai gan simpatiško stoto italą fotografavau su Asta. Šįvakar daug prisifotografavome – pirma nuotrauka prie vyno saugyklos griuvėsių, paskui prie Sargo... Esmė tame, kad atostogaujame visi.
Apie pypkiavimo čempionatą. Darius ištraukė pypkę (bandėm visi t.y. bandom vis dar ratu – aš apsvaigus). Pypkiavimo čempionatas (max) trunka ~2,5val, o vidutiniškai – 40-50min. Gauni po 15gr tabako ir 2 (du) degtukus, svarbiausia – užkačegarinti (rodo Darius kaištuką), t.y. užpumpuoti. Va, ir pypkiuoji.
Berniukas su Dainium kaboke prieš jachtą, o jachtoje mes. Rūta su Jonu pasivaikšto romantiškai. Sima su Mireku eis žaisti pulą. Renka palaikymo komandą.
O Darius su Adidas šortais (oranžinėm juostelėm), su oranžine maikute. Puspiktis pareiškė, kad pypke su bile kuo nesidalija.
VOKIEČIAI
80’000’000 gyventojų Vokietijoj
11-12 aukso medalių (gebunstag)
~30 sidabro
~ bronzos
Tai buvo apie olimpiadą’04. Palyginimui:
Lietuvoje 3,5 mln gyventojų
Virgilijus Alekna – auksas
Austra Skujytė – sidabras
Andrej Zadneprovskis – sidabras
4 vieta – krepšinio rinktinė
Filka
Vilė daro show!
Rūta
WEICON
Ralf, chief of the firm
Frank, trainer
Klaus, air conditioning
Ralf, painter’s Nr.1
Frank, sales agent
Filka
2004 rugsėjo 14, MILNA
Rytas – nieko gero!
Vakar pagėrėm su hansais, jie mus vaišino – tai prisivaišinom...
Berniukas
Rytoj jachtoj budi Jurga, Filka ir Berniukas. Kadangi plauksim atvira jūra, manau, turėčiau būti nevisiškoje formoje. Vilka, aišku, galima būtų pasitikėti, bet, manau, kad Berniukas tiesiog negers ir bus pats blaiviausias ir važniausias jachtoje, kad visi būtų sotūs ir patenkinti. Berniukas sakė stengsis.
+
Čia tipo Berniukas sutiko.
Jurga
Malonu buvo susipažinti su jumis visus ant laivo.
Trumpai kalbėjome, bet smagu buvo. Plaukite linksmai be didelių bangų.
Linki Anelė ir David
17:31 Aš, Asta, Dainius ir Berniukas sėdime MARTIN bare miestelyje VIS.
 Na beveik kaip podvodkė |
Šiandien buvome nuplaukę į bazę, kur karo metu buvo laikomi povandeniniai laivai. Toks tunelis, viduje nyku kaip kalėjime. Ten panardėme su ekvalangais. Dainius galbūt paliko ten savo batus. O aš Amūrui jau padovanojau akinius ir Švyturio kepuraitę :(. Bazės sienos nerealiai buvo aplipę ežiais, matėme medūzą iš arti (Jonas nufotkino), Asta – mažą krabiuką, lipantį per akmenį, kurį nuplovė banga.
Jachta buvo pakrypusi ir stovėjome piestu.
Dainius prašo parašyti, kad sutikome bičą iš Štatų. Jis pusę metų Europoje, palydėjo mus iki kabako specialiai (buvo nepakeliui).
Milnoje ryte į svečius buvo atėję Anelė su Davidu. Anelė niekada nebuvusi Lietuvoje, bet kalba labai gerai lietuviškai. Gimė Kanadoje, o begastroliuodama su šokių grupe (klumpakojais) Australijoje įsimylėjo. Davidas – australas. Jie gyvena Milnoj, turi savo viešbutį. Pasakojo, kad Milnoje 900 gyventojų tik. Sakė, atvažiuos į Lietuvą kitais metais.
Filka
 Milna įplaukiant |
 Milna iš viršaus |
 Rūta susileidus nuo kaktusų dydžio |
 Vėl Milna iš viršaus |
19:36 Pagaliau atsisėdome kabake ir užsisakėme vietinį kalmarą :). Labai norėjosi ko nors iš jūros paragauti. Aš, Jonas, Vilė pasiėmėme standartinę porciją – po 200 gramų. Prieš tai šiek tiek pasivažinėjom su skuteriui, už kurio nuomą sumokėjom 90 kunų už 2val. Buvom su Jonu užvažiavę šiek tiek į kalvą, vaizdelis super! – įlanka, miestelis, mažoj salelėj bažnytėlė, jachtos ir didžiulis keltas... dabar varo Vilė su Jonu pažiūrėti to vaizdelio.
Rūta
2004 rugsėjo 15, trečiadienis, VIS
Išplaukėme iš VIS. Mes ankstyvi kaip ir visom dienom.
Šiandien – ŠIBENIK uostas su normaliais dušais ir tulikais (čia neturėjom), prie Krkos upės. Plauksime atvira jūra, prognozuojamas 4 balų banguotumas. Budime Berniukas, Jurga ir aš. Dabar ieškosime Dainiaus šliurių – vėl atvarėme į povandeninių karo laivų bazę.
Akurat! Batai pūspso tiesiai ant akių, tarsi patys pasiilgę eitų ieškot šeimininko! Dainius net nepabudo (kajutėje) – prašysime išpirkos po litrą už batą – mergaitėms ko silpnesnio, berniukams ko stipresnio.
14val. Jūroje, niekas negeria, Jonas mokosi knyga “Buriavimas” mintinai. Bangos nebaisios, tik viena banga buvo gal 4,5 balo. Linguojame kaip dainoj “pirmyn atgal kairėn dešinėn aukštyn žemyn...” ir t.t. dabar jau matosi krantai. Tiesa, vienoje vietoje buvo tik keli metrai gylio! Sekluma. O šiaip gylis ~80m, daugiausiai gal 120. Einu sriubos pažiūrėti, verdame tirštą grybų. Niekas nevemia.
 Kažkada tas tiltas bus autostrados dalis |
 Vakarėja jau vakarėja |
20val. SKRANDIN miestelis žemyne. Plaukėme upe (įplaukėme čia), vaizdai iš šonų nuostabūs buvo – du tiltus praplaukėme. Nardėme – vaikinai (Jonas ir Darius) ištraukė merginoms kriauklių, ežių kiautų (originalūs labai).
Nusiprausėme ir sėdim kavinukėj – Jonas prašė parašyti, kad alus totalus šūdas, kurį jie užsisakę dabar (jie net nežino pavadinimo, neparašyta).
Visiem ausyse ūžia ir supasi –žemė.
Filka
2004 rugsėjo 16, ~11val. SKRANDIN
KRKA nacionalinis parkas.
Bilietai po 50 kunų. Kėlėmės anksti, nes norėjome patekti į pirmą keltą 8val.
Kava čia espreso 6kn, alaus didelis – 20kn, mažas 15. Jeigu apie parką – čia vienas didžiulis krioklys ir takučiai aplinkui. Maudytis galima! Panardėme, matėme didelių žuvų. Nusifotkinom. Valgiau fugų – Jonas parodė kaip. Apskritai parkas (trasa) nedidelė, apėjome net du kartus. O pats parkas virš 100km2. Dar galima buvo pasiimti laivelį, nuplaukti iki kito krioklio, bažnyčios kažkokios, kaina 100kn/galvai. Nepirkome.
Rūta sakė, kad šis KRKA parkas nacionaliniu tapo 1985 metais. Tai septintas parkas Kroatijoje. Čia yra išlikę XIVa. namų, kurie yra kažkuo svarbūs. Taip pat yra gyvačių – Berniukas nusifotkino gyvatyne. Tuoj trauksime į Skrandiną.
19val. VODICE miestelis Kroatijoje, kontinente. Jau nuo 17val čia.
Sorry – einam fotkintis.
Spėjome nusimaudyti, vaikštinėjame, čia didokas miestas, nelyginsi su Skradin, Vis ar Melna – kur gatves gali remti išskėstom rankom, grįsta uolienom grindinys. Čia jau kelių aukštų namai. Mirekas kviečia į kabaką, kuriame laksto gyvas gaudys. Uoste kažkoks vietinės reikšmės minėjimas, garsiakalbius stato apie paminklą – gal metinės ar pagerbimas koks tai? Bobutės vaikšto tautiniais rūbais, liemenimis po pažastim. Daug suvenyrų parduotuvių. O atplaukėm ramiai, tarp salų, su besikeičiančiais gamtos vaizdais.
Tiesa, kai varėm į Krka parka, kalno viršūnėje matėme tris laukinius ožius!
Norime mėsos, eisim paieškot. Tuo tarpu Asta su Darium ruošia vakarienę (grikius?). Skaičiuojame nuostolius – parke Jonas su Rūta paliko nardymo žarnas :( Nepigias... Abydna, nu o ką. Bus tų maskių. Muzika groja, taip įdomiai, čia, kur prisėdę (GERMANA) pilstomas alus 100gr – 3kn.
Džordanas parašė Berniukui SMS, siunčia linkėjimus. O Jonui parašė Utena. O Rūta skambino mamai, sakė, prigrybavo 5 pintines baravykų.
Oras čia geras, vėjas mažiukas.
20:56 Santa Maria restoranas – ne su gaidžiais, o su papūgom! Jų čia minimum 3. Užsisakėme “Domača žestoka” (dozė po 12kn), lukštenam žemės riešutus, o lukštus ant žemės, čia toks stilius. Atnešė tą travovicą. Rūta su kramtūške lipdo vizitkes ant sienos (kai kramtūškė baigiasi, kramto kitą). Labai savotiška vieta. Pieninas yra, Berniukas eis groti audrą. Ko čia tik nėra – laiviukų, laikrodžių, gitarų, lėktuvėlis, paveiksliukų (Jonas valgo “Chilli con corne”, labai skaniai atrodo!), žydra šluota, porcelianinis katinas, dviratis ant lubų...
Filka
Ir vėl vakarėlis vyksta. Kabakas visiškai bardakiško stiliaus – sunešta viskas iš rūsių ir palėpių (o gal ir iš šiukšlyno?), kur jau tikrai aišku, kad niekur nepanaudosi. Tiesiog kyla mintis ir mums sumesti šlamštą į krūvą ir įkurti kabakėlį vardu “Betvarkėlė”, kur gali daryti ką nori ant grindų ar ant stalo (o gal ir po stalu?).
Sėdim – kaifuojam ir visai neieškom jaukesnės aplinkos. Matyt, atostogos veikia protelius.
Asta
Rašo Darius. Tas pats kabakas “Santa Maria”. Visi užsisakė “Travovicos” (tipo, žolė kaput). O aš geriu “Slivovica”. Kaina ta pati, tik dvigubai stipresnė. Visi paragavo ir nusprendė po antrą užsisakyti slivovicą. Jonas jau prisivalgė kepsnio ir dabar ragauja visi ratu. Užteks to šūdo malt, bo jau Jono kepsnys ateina.
Darius
Čia aš (B). Vietinė samanė sugrąžino gyvenimo džiaugsmą. Veža nerealiai ir vis pigėja.
Berniukas
Nemoku rašyti.
Mirekas
Aš rašyti moku, bet kartais trūksta žodžių nebanaliai aprašyti tai, kas vyksta ir ką jaučiu. Yra gėris ir tiek :)
Jurga
Ieškau bendraminčių eit namo. Niekas nepasirašo, visi geria Domaca žestoka. Ir aš gėriau. Patiko :) Gera.
Sima
Oi gera trauktinė, oi gera. Daba ragausma slivovicos, stipresnė. Biski i miega traukia.
Dainius
Na, pagaliau pavalgiau. Ta prasme, vienas. Kažkokį Chilli Kankorde susivarčiau. Ir draugams liko. Dabar geriu Korona alų. O šiuo metu gaidys gieda. O gal ir papūgos apsimeta. Jaučiu, kad Filka tuoj susigiedos.
Jonas
Jau tikriausiai visi žino, kur mes esam :) Aš ten pat. Manau, reikėtų tėveliui parvežti to reikalo, ką mes geriam – kaip jis kažkada sakė – kaip angelas basom kojom per širdį pereina... Turim labai triukšmingus kaimynus jachtoj – lenkus, kuriuos, manau, po šio kabako perdainuosim, peršoksim ir mėlynėm paimsim!
Rūta
2004 rugsėjo 17, 10:08 VODICE
Vėjuotas rytas. Lenkai ramūs, kaip paprastai ir būna po audringų vakarėlių. Jachtos draugai sakė, kad kiaurą naktį ošė (aš negirdėjau!) Kaimynai (ramūs) išnešė ką tik 4 didelius maišus bonkių. Geriame su Jonu arbatą ir kavą, kiti – suvenyrų parduotuvėse ir supermarketuose.
Grįžo žvejai, Dainius su Dariumi, deja, nusiminę. Kimba tik seniai elenkeniai.
Vakar ilgai neužsibuvome papūgų bare, po antros klinkelės ir grįžome – šiandien žvalūs. Dar žaidėme tenai “Kas kur kada su kuom ką darė kas matė ir ką sakė” Juokingiausias gavosi: “Algirdas Brazauskas su būriu lenkų teroristų lenkų jachtos virtuvėj, kai varpas sudaužė 24val, rinko PIN kodą, o matė tik jūros ežiai ir sakė “nesiparink”.
Kt. – žr. įklijas.
Šiandien grįšime į uostą, iš kur išplaukėme, SUKOŠIN ir ryt priduosime laivą...
Liūdna... Bet turime dar geras 8val kelio! Dar labai norime pakeliui lagūnoje išmesti inkarą ir panardyti. Plaukai trukdo rašyt (nematau) ir kava šąla. IKI
Filka
Bankomatas 09.17 neišdavė 500 tugrikų. Reiks pažiūrėti.
Berniukas
12:50 Vairuoja Darius, pastatėme jachtos greičio rekordą – 8,8 knotai. Jonas skaitė knygoje “Buriavimas” ir paskaičiavo pagal techninius duomenis, kad teorinis maksimalus mūsų jachtos greitis 8,4. Visi džiūgauja. Kad išgautume didesnį greitį, susėdome ant dešinio (viršutinio) krašto, su kojom už borto. Lenkiam visas jachtas, kurių netrūksta (net katerius).
Draugiški žmonės jūroj, čia tokia mada yra mojuoti vieni kitiems (pasisveikinimas/atsisveikinimas).
Rašau labai sudėtingom sąlygom, net koja nuniemo nuo atsirėmimo. Pasvirimas 30 laipsnių. Kai statėm rekordus, buvo 45 laipsnių.
Jonas dabar kajutkompanijoje prigulė ant berniuko lovos. Aš pusiau kambūze (per liuką įlindusi). Kambūzas – virtuvė.
Biškį Jono išmoktų dalykų.
Jis su Rūta visą savaitę gyvena dešiniame kokpite. Sima su Dainiu – kairiam. Darius su Asta – foršpite.
Boba – tai sunkus daiktas, tvirtinamas prie inkaro ir leidžiamas į jūrą.
Junga – tai paauglys laive, besimokantis tapti jūreiviu.
Asta aunasi kojines, Rūta (ir aš) pasipuošusi naujais batais, nu tokiais specialiais turizmui, pirkome čia. Ginčijamės – lyja ar purškia jūra. Bangavimas nėra didelis (gal 2), o šiaip tai, pasak apibūdinimo knygoje, kai bangos panašėja į kalnus, bangos 8 balų. O kai nieko nesimato per purslus, yra 9.
8 balai – tai 8,5-11 metrų bangų aukštis. Ūžia dunda.
9 balai (maksimumas) – ypatingai stiprus bangavimas. 11 ir daugiau metrų.
3-4 balai – bangų aukštis iki 2 metrų, smarkokas bangavimas, bangos ilgėja ir matosi baltos keteros (220psl., “Buriavimas”, Artūras Dovydėnas)
Plaukiam į lagūną, bus paskutinis pasinardymas.
15:07 Lagūna Adrijos jūroje.
Mąstome, kaip čia kuo įdomiau dar praplaukti. Pavalgėme skaniai (Dainius virė) sriubos su įvairiais priedais bei vytinta dešra su duona. Jonas iš dugno ištraukė sietkutę kriauklių, jožų namų... Liuks! Laivo įgula kuria motorą. Užkūrė. Sima plauna indus. Darius su Rūta skuba pagelbėti burės kėlimui. Sorry, burės nekeliam dar. Dainius studijuoja žemėlapį celofanuotu viršeliu “čia mes esame čia”. Išlipa Jonas pro liuką (man atrodo, ne vienas, su Džinu). Pasak Berniuko, Jonas po biškį virsta kapitonu. Jurga gula ant guminės valties (saulės nėra), kapitonas vairuoja ir plešia dūmą. Darius prisiglaudė prie Astos. Taip tęsiasi mūsų kelionė Adrijos jūra.
Filka
Paskutinės valandos plaukimo... Visi nori paskutinį kartą padaryti tai, kas labiausiai patiko, arba tai, ko dar nedarė. Rūta kerpa nagučius, nes jachtoj to dar nedarė. Jonas geria džiną – nes paskutinės valandos jį išleisti jachtoje, Dainius žiūri į žemėlapį, nes greitai nematys, Berniukas žvelgia į tolį, Kapitonas, primerkęs akis, bando vairuoti jachtą. Dariukas mąsto apie naują rekordą, gaudant vėją, o Sima grįžo, ką tik sočiai pavalgė ir bent valandėlę bus rami. O aš, panardžiusi tarp niekšių, grėsmingai nusiteikusių kur nors prisisiurbti medūzų, laukiu, kol man išskleis grotą. Pasėdėsiu, saloms ir Kroatijos krantams pamojuosiu, Neptūnui padėkosiu, kad buvo geranoriškai nusiteikęs. Ačiū tau, Adrija, buvai mums gera. Vilijai jau liūdesys užėjo, ji minko telefono mygtukus ir siunčia artimiesiems pilnas ilgesio žinutes.
Asta
20:30 Pasak Mireko, “gimtasis uostas”, matgi šiam uostui priklauso mūsų gražuolė VEGA. Ryt ryte su ja atsisveikinsime. Liūdnoka biškį – ji tokia miela ir gera buvo. Va, šis vakaras vėjuotas, sėdime deny, farewal party + švęsime Dainiaus gimtadienį, nors tikrasis tik rugsėjo 21. Taip reikia. Mirekas ruošia special patiekalą – česnakiukai, paprika ir kt. Kvepia gardžiai. Atplaukėme, kai dar buvo šviesu (19val). Stingas groja. Negi man vienai čia nostalgija bangom užėjo?..
Vilija
Tikrai negalvojau, kad taip viskas patiks! Jonas šiandien sakė, kad mes kažkokie vandeniai – be vandens atostogų nebūna. O čia vandens buvo sočiai! Ką čia berašyti - SUPER!
Rūta

|
 Tikras "vypusknoj bal" |
Sveikinsim Dainiuką :) Jau!
Trumpi palinkėjimai:
Linkiu geros chebros, mylimo ir mylinčio žmogaus, tinkamo oro ir pačių nuostabiausių akimirkų gyvenime! (ne tik atostogaujant...)
Rūta
Linkiu tau, Dainiau, sveikatos, meilės, neblėstančio entuziazmo ir tikrų draugų, o visa kita galima nusipirkti :)
Jurga
Būk jaunas visada,
Šypsokis kas diena,
Pagroki gitara,
Ir džiaukis kiekviena,
Akimirka miela.
Asta ir Darius
Linkiu gero vėjo,
Jonas
Nurims audra, nutils patrankų griausmas,
Prie stalo susirinks seni kovų draugai,
Ir tik tada kankinamai pajausim,
Kad stalas toks platus, o mūsų tiek mažai (šis žodis – melas, mūsų daug ir mes jėga)
Berniukas
Pirmiausiai (Dainiau, nepyk) linkiu visiems kitiems – kad tektų dar nors sykį sudalyvauti tokiame gimtadieny, jachtoje! O Tau, Dainiau, linkiu, kad kliovas būtų, t.y., kad visi tie spalvoti “papuošalai”, kuriuos saugai vaistinėlės dėžutėje, patenkintų maksimaliai Tavo, kaip žvejo, lūkesčius. Ir kad jūros kiaulytę sėkmingai parvežtum į Nagevičiaus gatvę.
Ir kad būtum laimingas.
Vilija, Tavo dėka tapusi matrose.
Linkiu būt dar geresniam,
Dainius
Mirekas apibendrino komandos pasiekimus per savaitę:
Dainiukas – švartovas, matrosas, denius plauti gali.
Jonas – locmanas, vairininkas, ypač puikiai su džinu besilaikantis.
Darius – puikiai vairavo, visus kampus reikiamu momentu pamato.
Asta šauniai laikė grotą, buvo puikus žvalgas iš viršaus.
Sima – pastovi prižiūrėtoja, kad nieks iš galo nedingtų ir nieko nepamestumėm. Žvalgas iš nugaros.
Rūta – ankoras (“boba”) – labai sėkmingai nuleido ir pakėlė.
Filka – fenderių kapitonė.
Berniukas – šaunuolis, patikimas, visur pasiunčiamas, tinkamas visur.
Jurga – vienintelė atsižymėjusi visais jūrligės požymiais.
IŠVADA: Na su jumis dar plaukčiau.
Aš prižadu.
Jurga
Besišvartuojant, įplaukiant į uostą, buvo ženklas “speed limit 3 (knots)”. Mes varėm 3,7, bet besivejantys varė daugiau ir mus padarė prie finišo. Nesijaučiam looseriais, nes mes laikėmės saugaus eismo taisyklių. Ir etikos taip pat.
Mūringas (šturmanas) - Jonas
21:30 Šventimas. Visi sutikome užsidėti kompaktą su legendinėm dainom – Zemfira, Zveri, Butylka kefira pol batona, DDT, Grebenščikovas, Cojaus perdirbtas gabalas (videli nočj, nu žinot)...
Smagu.
Už 5 min bus desertas (nu tas, Mireko). Vietoj lempos pasikabinome prožektorių, nes pas mus dingusi 12 voltų sovė iš prikurkės (lizdas sugedo).
Kalbos sukasi apie butus, interjerą namų Lietuvoje! Nenuostabu, kad mūsų mintys pagaunamos gimtinėje. Gimtinėje, kur mūsų artimiausi žmonės (Darius spardo mano dešinę alkūnę), kolektyvai, su kuriais kartu uždirbame pinigus ir galime sau leisti tokias atostogas.
Džiaugiamės iš širdies. Berniukas pasakė, kad austrai lochai (ilga istorija, nespėju visų įspūdžių užkonspektuoti, šaukia čia visi), su liemenėm jie.
Desertas!
Filka
My name is Michel.
Svečias
2004 Rugsėjo 18, 7:00val. SUKOŠIN
Atskėliau pirma, nes reikia nueiti pas nykštukus. Kyla paskutinė saulė jachtoje. Visi mirę... Vakar šventėm parplaukimą ir Dainiaus gimtadienį. Nu, kai Benriukas pradėjo rūkyti, į jachtą pradėjo eiti svečiai su alkoholiu, o dainavimas, t.y. gyvas garsas permušė magnetofoną, pradėjo aiškėti, kad pabaliavosim geriau nei anie lenkai. Taip pasirodė ir apsauga, kuri kur trukus kur netrukus pasirodė prie mūsų pačios linksmiausios jactos visame klube... Išgėrėm viską... Viską iki paskutinio lašo, ant staliuko mėtosi paskutiniai gurkšniai vyno ar kokteilio :)
Kaimynai vagia mūsų vežimėlį, kurį vakar atvilko Jonas. Bet aš tyliu, ai, reikia ir jiems kompensacijos už triukšmingą naktį.
Jachtoje dar tokio bardako nebuvo, tiek daug žmonių kosmose vakar irgi :)
Apie alko liekanas pradeda skraidyti širšės ar bitės, mane ima krėsti drebulys, neaišku ar tresucha ar šiaip vėsu. Už poros valandų turim būti beveik išsikraustę iš šio namelio ant vandens, liūdna...
Kaimynai į mane keistai žiūri, reikia apsimesti, kad jaučiuosi puikiai, nors galvytė šiek tiek siūbuoja :) Rytas... Saulė kyla... Tuoj reiks dėti firminį kompaktą, laikas keltis :)
Mano gyvybės ženklai buvo sutikti su burbynėm ir pasipriešinimu, tačiau iš karto prasideda vakarykščio vakarėlio prisiminimai ir suprantu - įgula bunda :)
Filka skundžiasi, kad bernai ją ištempė iš vakarykščio pratęsimo su lenkais. Ji pasakė “su jumis bernų nepasikabinsi”. Diedai gi bijo, kad Filka svetimų neprisivestų, nes laivas tada gali nuskęsti :) Chebra mauroja normaliais balseliais. Vyksta diskusija. Liolikai - gerai, ar blogai... Mirekas skundžiais, kad Liolikai nukniso jo cigaretes, sunku patikėt, bet jis į krūtinę mušasi. Berniukas pažada stengtis gerai budėti paskutinį rytą. Kaimynai grąžina vežimėlį, šaunuoliai :) Chebrai kyla noras ant jo užklijuoti lapelį ir už 5 kunas vežimėlį nuomoti. Užsidirbtumėm vyno pusryčiams :)
Jurga
2004 rugsėjo 19, 10:11 SENJ
Išvažiuojame iš kempingo Rača, šalia SENJ miestelio. Vakar vakarop apvaikštinėjome miestelį, pavakarieniavome vietiniam kabake – sriubų, picų.
Dienos geriausias dalykas: vingiuoti keliai ir atsiveriantys nepakartojami vaizdai – jūra, kalnai. Tais pakraščiais ir keliavome! Viaravo Rūta (šaunuolė). Buvome sustoję pasivoliot, numigt ir nusimaudyt pliaže pakeliui.
Buvo labai sunku statyt palapines, į uolėtą žemę smeigtukus kalėme su akmeniu. Šįryt pusryčiavome drauge su kalnų ožiais!
 Tikras kalnų ožys |
Visgi Plitvička parką praleisime, varome į Krk salą, gal dviračius pavyks išsinuomoti?
10:47 Sustojome nuostabioje vietoje išgerti kavos. Jonas tuoj įamžins šį rojaus kampelį. Jėga, oras puikus, panorama dar puikesnė.
Filka
Vakar buvo linksma!
Berniukas
 Nepardavė po vieną, tai berniukas urmu pasiėmė |
 Kroatijos pliažė ant betonkės |
13:10 Gulim pliaže. Dar nespėjo nuo mūsų nudžiūti Adrijos jūros vanduo, dar nenudžiuvo surinkti akmenukai ir Jono bei Dariaus ištrauktos gražuolės kriauklės :) Berniukas su Mireku išėjo ieškoti marketo, kur būtų šalto šampano, toks buvo merginų pageidavimas. Esam jau Krk saloj, tikriausiai Malinica miestelyj. Mirekas sakė, kad Krk sala okupuota Novaturo ir lietuvių turistų. Tuo netrukus įsitikinom atvažiavę čia – prie mūsų priėjo porelė lietuvių, kuri buvo viskuo nepatenkinta, kelione autobusu, šita vieta, ir šiaip sakė, vargina j uos... Kam tada važiuoti atostogų, jei per jas pavargsti?...
Berniukas su Mireku negrįžta, šampo kol kas nėra. Deginamės.
Sulaukėm šampano su vynuogėm! Nerealu. Ir dar gavom visos po “rožę” (čia, pasak Frančiako, mūsų kaimyno, visos gėlės yra rožės). Asta sakė, kad Berniukas ir Mirekas bando reabilituotis, o Miroslavas sakė, kad durnas esi visam gyvenimui, o girtas gali ir prasiblaivyti...
Pasirodo, Berniukas dar stato – dar skaniau :)
Rūta
15:04 Išvykstame iš Malinskas (ne Malinica, pasirodo) miestelio. Gyvensime kempinge JEŽOVAC, pietinėje Krk salos dalyje. Karšta, +25 laipsniai. Mane išbėrė (rankas ir veidą) nuo karščio ar nuo druskos?
Važiuojant sala, kelias apaugęs vien krūmais. Pasak Jurgos, kaip Biržuose. Tačiau paplūdimys gražus (Rūta rodo pirštu žemėlapy, kur).
Apskritai jachta praplaukėme ~300 jūrmylių. 1 jūrmylė – 1,852 km.
Spėjame, kad pavadinimas Ježovac kilęs nuo ežių.
17:16 Jau palatkės pastatytos, kempingas prie pat pliažo. Rūta su Sima serga akmenomanija – akmenų jau turi po gerą maišelį. Pliažinamės aš, Rūta, Dainius ir Sima. Kiti žaidžia tinklinį. Poilsis ramėja – vis dažniau įninkame į knygas, kas turi. Ir panašėja – miestukas, panardymas su maskėm, pasivažinėjimas, pagulėjimas. Relaksuojamės ir džiaugiamės saule, kurios klimatas rudenį Lietuvoje mums pagailėjo.
~21val. Konoba “GEC”
Čia šeimininkas, konobos GEC, padėkojo mūsų jaunų žmonių grupei, kad apsilankėme jo kabake ir paragavome patiekalų jo virtuvės, specialių ir gamintų jo paties. Iš tiesų, patiekalai buvo specialūs – aštuonkojų salotos, čivapčiči, kalmarai… Vienintelį kartą šioje kelionėje visi suvalgėme viską, ką atnešė, buvo tikrai skanu. Be to, šeimininkas Getsas pavaišino mus savo sąskaita naminuke travovica.
Krk miestas neblogas, gražus, marmurinės gatvės, tvirtovė… O čia, kur sėdime, galima rankas ištiesus vynuoges skabyti (tą Jurga su Berniuku ir padarė). O Dainius man “ištraukė” nerealaus dydžio kriauklę. Ilgai neatsikvošėjau, džiaugtis ar čia ką, mes net nepastebėjome jo žygdarbio.
Filka
Mūsų kelionė baigiasi – dabar sekmadienio vakaras, liko pirmadienis Slovėnijoje ir judėsim link namų. Gaila, kad laikas ribotas, ir atostogos būna visada tokios trumpos. Rytoj ryte jau skiriasi mūsų ekipažai – Jono varo į Veneciją, o mūsų į Slovėniją. Liks tik prisiminimai ir nuotraukytės.
Asta
2004 rugsėjo 20, 8:30, Ježovac kempingas
Pusryčiai į pabaigą – vaikinai suvairavo stalą ir karšto vandens. Šaltokas rytas – Rūta su Jonu ir aš miegojome lauke. O Berniukas miegojo kitos palapinės prieangyje. Čia mūsų ekipažai greitai išsiskirs.
Filka
Ankstus rytas. Šiandien dalis kompanijos išvažiuoja namo. Gero mums kelio.
Dainius
Pirmadienis sunki diena,
Mirekas
Geros kelionės pabaigos ir linksmų nuotykių. Lauksiu grįžtančių ir susitikimo Lietuvoje.
Asta
Buvo labai smagu. Nuostabiai praleistas laiks, Tikiuosi sėkmingai parvairuoti namo.
Darius
Paskutinis tai paskutinis... Ačiū visiems už puikią kompaniją, nuotaiką ir įspūdžius. Viskas, kas gerai, turi tendenciją baigtis ir... KARTOTIS... Todėl manau, kad gėrio dar bus daug daug. Laimingai visiems grįžti :)
Jurga ir Sima
9:43 Bakarski zaliv. Mes – Rūta, Jonas ir Berniukas važiuojame į Veneciją! O kita mašina pasuko į Slovėniją (Bled) ir trauks link namų. Buvome stabtelėję atsibučiavimams,
Susitiksime Lietuvoje!
Vairuoja Jonas, Rūta šturmanuoja, apsikrovusi žemėlapiais. Berniukas prigulė. Šiandien dar užsuksime į Triestą Italijoje kokiai valandžiukei. Nu žiūrėsime - mūsų gi atostogos.
11:20 Mes Rijekoje dar – niekaip negalime išvažiuoti, biškį pasiklydome. Atvarėme čia lauktuvinio vyno, alaus, romo ir kt. nupirkti. Kelio į marketą klausėme gal 4 žmonių. Viena bobulė labai gerai paaiškino savo kalba.Kai Jonas paklausė, kiek metrų, atsakė “nema metro, Tuš Tuš!” Tas Tuč, kaip vėliau paaiškėjo, buvo supermarketo pavadinimas, Beje, o pradėjom ieškoti Bill, nes rodykles matėme. Deja, priartėjus neaiškesnę vietą, rodyklės baigdavosi. O dar prieš tai buvome užsukę į marketą didmenininkams, ten apsipirkti nepavyko.
Tikimės greitai išvažiuoti iš čia.
11:58 kertame Kroatijos – Slovėnijos sieną. Kroatai tik pamojavo.
13:43 TRIESTE Picerija – restoranas CRYSTALL.
Miestas didelis, aukšti namai, plačios gatvės, buvome centrinėje aikštėje. Italai šypsosi, čia daugiau laisvės, atsipūtimas jaučiasi.
Filka
Užsisakėm su Vile po picą (5-8eur), bernai po lazaniją (6,5eur), mes geriam vynelį (1/4L – 2eur), o Jonas su Berniuku alaus po 3,5eur. Čia buvo dalis iš meniu.
Rūta
Pasisotinę užkopėme į didžiulį kalną, St. Georgio (Šv. Jurgio?) katedrą, iš ten atsivėrė vaizdas į miestą iš viršaus, taip pat į uostą. Katedra verta dėmesio.
Dabar (17:20) Marine de Venezia kempinge – Jonas siunčia Berniuką tartis – nelabai patenkintas, kad akvaparko nėra, o Rūta bijo, kad su planų keitimais į Veneciją taip ir nenuvažiuosime. Einu ir aš pažėt, ką čia tie italai.
Vakaras. Ėjome į baseiną su spec. antrankiais – nepavyko. Prižiūrėtojas italas kepurių paprašė, t.y. pasiūlė bazare apsilankyti. Atėjome į paplūdimį ir neapsirikome. Smėlis! O svarbiausia - kriauklių rojus! Pasak Jono, samčiais semk. Kriauklės labai gražios, tokių dar neturim :) Juokaujam, kad reikės senųjų peržiūrą padaryti. Nu, gal 100 turim per 3 min :) Ne, bet senų mesti negalima – tiek Jonas aukojosi šaltam vandeny ir giliai, kur oro trūksta.
Faina čia.
Nakvosime dvi naktis. Rūta rašo SMS. Palydėjome saulę, tik nematėme į kurią pusę :)
Filka
2004 rugsėjo 21, VENECIJA
Šiandien tikrasis Dainiuko gimtadienis, ir Andriano irgi. Abu paminėjom geru žodžiu ir išgėrėm po gurkšnelį aliejaus :) (taip atrodo į bundzę supiltas kroatiškas vynas). Sėdim kelte pakeliui į Veneciją, pro rūką veriasi jos vaizdai...
Rūta
13:30 Venecija, meilės miestas. Apsvaigę nuo grožio, romantikos ir nuo aliejaus :) Aliejus – tai vynas, supiltas į vandens butelį, labai panašiai atrodo į aliejų, ir iš etiketės :) Bet tai detalės.
Čia gera. Gandolos, namai senoviški, siauros gatvytės, spalvinga, šilta ir jauku. “Kaip čia faina”, Rūta sako. O Jono manymu, galėtų atsirestauruoti. Rūta sako, tada nebūtų “veneciška”. Tai tokios mūsų šnekos, suvalgėme po bananą, ilsimės aikštėje ant raudono suoliuko.
Vilija
Jaučiuosi pavargęs, išalkęs ir alaus ištroškęs. Jei visko gaučiau, vaizdeliai būtų normalūs. Gatvelės įdomios, nors prie pagrindinių maršrutų masovūcha kaip Turkijos raftinge. Galvojom, kad mes vieni geriam aliejų iš mineralinio butelio, bet, pasirodo, didžioji dalis turistų ieško kampų, kad susiverstų sausą davinį.
Jonas
www.goppioncaffe.it
Užsisakėme Late kavos (Rūta&aš), Sans souci alaus (“Šventas blogis”, pasak Jono) – bernai, kainų nežinom, laukiame italų apgaulės, spėliojame KIEK? Be to, imame ryžių su jūros gėrybėm, lazanijų.
Atsotogos.
Filka
Bernai dar laukia lenkų šou su maskėm į kanalus :)
Rūta
Tiršta visokio plauko turistų.
16:55 Mes vis dar “romantic for ever” mieste! Žiburkai mirksi, kalbina mus su Rūta: “gražuolės”, “fainuolės”, prisipažįsta meilėje, kviečiasi į gandolas. Labai sunku atsilaikyti. Sakė, kad tokių merginų čia, Venecijoje, dar nematė! Mes, aišku, netikime, bet esame pilnos džiaugsmo, laimingos. Groja muzika. Ateina policija, praėjo (mūsų pasai kempinge). Negrai su tašėm neskoningom suka ratus. Minia karvelių St. Marco aikštėj. Jų šeralų pakutis – 1eur. Daug laimingų senių. Susipažinome su amerikonu, sakė, į Lietuvą atvažiuos. Miršta telefonai. Rūta nenusipirko kritusio į akį žiedelio, pilkšvai juodo :(
Hmm, gavome pora žinučių, kad Lietuvoje buvo žemės drebėjimas, 4 balai! ???
Filka
Venecija rules, eilinį kartą Venecijoje italjaškos išdūrė, bet niekis, užtat alų viešoj vietoj geriam ir laukiam Carabinierių, įdomu, ką pasakys.
Berniukas
Nepabuvus Venecijoje, sunku papasakoti, koks jausmas čia. Jonas lazdavojasi iš manęs (eilinį kartą), Rūta sakė, kad jos sūnėnas Karolis simpatiškas. Jam rugsėjo 23 sukaks 16. Ir draugai iš Čekijos, Karelas ir Štepanas, putiovi.
Filka
2004 rugsėjo 22, 10:56 Austrija (pasirodo)
Džiaugiuosi, kad vėl kalnai – aukšti, įspūdingi, prie Venecijos buvo vien lygumos. Į Italiją mes turbūt grįšime dar kada, labai norisi apžiūrėti šią bato formos šalį iš visų pusių.
O kempingo aptarnautojai pasišūdino, ant lapukų (ale leidimų) išmušė, kad mes iš RUS. Kaimiečiai. Mazadžiornos! Vafonchulijos! Tres pepinos de al končes!
Šiandien planas aplankyti Bledą (Slovėnija) ir apsistoti Čekijoje. Pamažu jau trauksim link namų, kur yra nemažai laukiančių lauktuvių ir mūsų.
Temperatūra jau krinta (tik +7), bet mes dar su šortais ir maikutėm :) Pravažiuojame galingą kalną, paskendusį debesyse! Dar nematėme tokio vaizdo! Gaila, kad negalime sustoti ir nufotkinti. Berniukas sako, kad virš 2km aukštis. Jonas rodo kalnų upę. Nu dar pasigrožėkim, kol galim.
11:45 Pervažiavome beveik 8km ilgio tunelį, statytą 1991m. Kainavo 6,5eur. Groja Metallica. Slovėnijoje jau. Muitininkas tik į pasų viršelius pažiūrėjo (iš tolo).
BLEDAS! Nuostabi vieta, kurią pamilau prieš 4 metus... Buvome pilyje aukštai aukštai... O dabar picerijoje, toje pačioje, kurią buvome pamėgę su draugais 2000m… Kaip malonu sugrįžti! Bledui šįmet 1000 metų, išgražėjęs :) Tik šalčiau...
18:15 Austrija, jau netoli Čekijos (gal 50km).
Didžiausias įspūdis – Alpės. Grynai kaip iš šokoladų popieriukų! Pravažiavome daug slidinėjimo trasų, matėme pora didelių (spėjame) vienuolynų kalnų viršūnėse. Vienas kelias buvo 18% pasvirimo. O už vieną tunelį susimokėjome net 9,5eur.
Pasisotinom gražiais vaizdais – ilgai dar kalnus sapnuosim.
21:50 Miestelis EURO, Čekija.
Susiradome gerą vietelę nakvynei – po 40Lt/žm/nakčiai su pusryčiais. Prieš tai dar poroj vietų buvom sustoję, vienam nebuvo vietų, o kitas – viešbutis (kambarys 109Lt) nesiteikė parodyt mums dėmesio. O čia liuks! Apskritai, prekybos centre beveik kaip Lietuvos kainos.
Beje. Jei grįžti į praeitį, Venecijoje radome Atodūsio tiltą (Berniuk, ne “Dejonių”!), apie kurį prieš 4 metus Inga pasakojo, bet taip tada ir nematėme... Tas tiltas tikrai įspūdingas, trigubas, kalėjimas šalia.
Ryt – Praha, nekantrauju jau.
Filka
Ieškodami motelio už Časka Budojevice užsukom prie supermarketo išsigryninti babkių. Kartu ir apsipirkom. Mėginom šaltu veidu pasiimti “tipo laisvą” vežimėlį. Bet greitai prisistatė “verkiančiu veidu” čekas ir pradėjo miaukti apie korunkes, kurias jis įkišo į tą vežimėlį. Vsio, dabar gerai sėdim viešbuty, geriam alų restorane už 1,5Lt.
Jonas
2004 rugsėjo 23, 10:39, ČEKIJA
Praha mums nedraugiška – nuo pačio ryto pliaupia lietus. Na, mes dar neprivažiavome Prahos (~70km likę), bet apsiniaukęs oras kol kas nežada jokių pragiedrulių :( Labai keistai vieni kitiem atrodom su džinsais, striukėm...
13:49 PRAHA, kabakas STAROMESTKA JAMA.
Jau senamiestyje, knaipėj, kur neturi kiaulės kojų. Internacionalūs dalgiai surijo.
Senamiestis įspūdingas, jau buvom centrinėje aikštėje, dar grįšim ten 15val., pasak Rūtos, laikrodis tada prasuka figūrėles. Rūta (mūsų gidė) nuvedė į žydų kvartalą su Sinagoga, žydkapiais. Miestas pilnas karvių skulptūrų (“Karvių paradas”), labai simpatiškos, ir jautį matėm :)
Tik kojos šlampa.
Vat tokie pirmi įspūdžiai iš vienos gražiausių Europos sostinių. Ai, dar didelis Nacionalinis muziejus (apvažiavom ir apėjom). Senoviški pastatai baltų plytų, jau pajuodusių nuo laiko. Namai aukšti, bet negremėzdiški.
15:04 Prisirijom nerealiai... Bet skanu irgi nerealiai... Jei išeisim iš čia nesusprogę, tai bus gerai. Joną “kelia” per pečius. Tai to laikrodžio nematėm. Teks kitąsyk atvažiuot, kai sausa bus!
Jonas jaučiasi storas, kaip amerikietis, suvalgęs 100 hamburgerių.
Berniukas jaučiasi 100 k geriau nei prieš pusvalandį ir 1000k geriau nei prieš sav. Pasak jo, sėdi pačiam geriausiam kabake Prahoj, įvertinus vietą, maistą ir kainą. Visi komponentai aukščiausiam lygyje.
Rūta geria Picwick medaus arbatą ir susirašinėja su draugais čekais.
ŠVEIKO užeigėlė. 3 stalai, 1918m. laikraštis, sušalusiems lietuviams, norintiems įkalt alaus – įkaušęs padavėjas su pasiūlymu aperityvo – “Beherovkos ar Slivovicos?!” Kalba rusiškai. Atnešė mums lietuvišką meniu! Dabar išėjo parūkyti į lauką :)
Filka
2004 rugsėjo 24, 8val., Motelis LAMMEL, Čekija
Nakvojome liuksiniuose kambariuose, dviejų aukštų numeriai po 1500kr. Sunkiai radome vietą tik apie 12val. nakties, autostradoje kamščiai juodi, be to, rūkas, lietus – viskas, kas sutelpa į apibūdinimą “blogos sąlygos”. Pakelės moteliai užkimšti. Taip atsidūrėme čia, pasitiko boba šlykšti nerealiai, sukčia užsigimus – burba nežiūrėdama į akis. Jau apsisukt norėjom :) Rūta buvo vairuotoja, aš sėdėjau šalia.
Kaip Praha mus pasitiko lietuje, taip ir išlydėjo... Bet patiko – ypatingai Karlo tiltas pėsčiųjų, su statulėlėm ir vietelėm, kur norus galima galvoti. Ir dar patiko Šv. Vito katedra – didinga, ornamentai milžiniški ir spindintys kristaliukais. Labai graži. Daug skulptūromis puoštų namų, nepaliestų karo. Jaukus, mielas miestas, “su savo veidu”, pasak Rūtos, į kurį traukia sugrįžti...
Karlo tiltą pastatė čekų karalius Karlas, pastatė ne vieną, bet šis unikaliausias ir originaliausias. Šalia Vito katedros, jei neklystam, Karalių rūmai, kur dabar įsikūrusi Prezidentūra, prie įėjimų kareiviai eina garbės sargybą. Visa tai ant nemažo kalno, į kurį reikia biškį palipėti, o nuo užu prezidentinės aikštės atsiveria panorama į Prahos senamiestį. Prahos miestą į dvi dalis vizualiai į Nemuną (Jonui – į Nerį) panaši upė Vltava. Senamiestis vadinas Stara mesto, ta aikštė su laikrodžiu – Staromestske nameste, čia miesto širdis, kur chebra šauna šampaną per Naujus Metus. Gaila, kad nematėme, kaip figūrėlės sukiojasi, bet žinom kaip :)
Berniukas mano, kad Prahoj 1,8mln gyventojų, Jonas – 2mln, o mes su Rūta pasižiūrėsim, kai grįšim į Lietuvą.
20:45 Lietuvos laiku. Lenkijos kaimas. Greičio apribojimas – 50. Važiavom 84. Pakliuvome. Negalim nesijuokti, nes paėmė 10eur ir 20 LITŲ. Jonui besiderant lenkų policija pakirto dar vieną… litovcą :) Va, iš ko gyvena lenkų mentai.
21:48 Prieš 15min įvažiavome į mūsų mylimą Lietuvą! Pirmi “prisiregistravimo” skambučiai artimiesiems... Ką slėpti – pasiilgome mes savo draugų, šeimų, namų (aš dar savo raudono civikiuko), lietuviško alaus... Tas ilgesys sustiprėjo, kai jau beveik namie. 4’700km nusidriekė už mūsų nugarų gražiuose miestuose, kalnų serpantinuose, brangiose autostradose ir tuneliuose, nepažįstamuose ir žinomuose, geruose ir labai bloguose (Lenkija!) keliuose...
Filka
~00val. Vilnius
Ech viskas baigiasi, buvo gerai. Bet kaip sako, kitąkart bus dar GERIAU!
Berniukas
Lenkai nepasišiko ir sugadino kelionės romantiką. Panos pradėjo kalbėti apie darbus, kurių dėka ir turim tokias keliones. Ačiū visiems už kompaniją.
Chvala.
Jonas
Tikrai buvo super! Vienos geriausių mano atostogų (nors visada taip sakau apie pačias paskutines savo atostogas!) Visiems rekomenduoju su jachtos bure pabandyti sugauti vėją ir pasisupti ant bangų...
Rūta
Namai. Sveiki ir laimingi – o tai labai svarbu! Ačiū dienoraščio herojams – jūrininkams, dabar su didesniu įkvėpimu (gal net atsistoję?) dainuosime:
Ja pju do dna za tech, kto v more,
Za tech, kogo liubit volna,
Za tech, komy povezlo...
I esli celj odna, i v radostj i v gore...
Ačiū Adrijai, Vegai, net vokiečiams ir liolikams bolikams, lietuvių kilmės australei Anelei, barams, kurie mums buvo svetingi, kalnams ir karvėms papėdėse, Atodūsio tiltui Venecijoj, bažnytėlei Blede, Šv. Vito katedrai Prahoj... ježams, kad geri buvo ir kiautų davė :)
Atostogos buvo puikos!!! Kiekviena kelionė turi savo žavesį, bet pagyventi jūroje norisi palinkėti kiekvienam, kas siekia pažinimo.
Liūdna, kad kelionė jau virto prisiminimais, bet optimistiškai nuteikia tai, kad dar daug atostogų ir nepatirtų įspūdžių ateity!
Būkim visi palaiminti,
Filka
|